Kol kvėpuoju, tikiuosi

Kol kvėpuoju, tikiuosi (lot. Dum spiro, spero) kol esu gyvas, neprarandu vilties; perfrazuotas posakis yra viltis miršta paskutinė. Posakio autorystė skiriama romėnų politikui, filosofui ir oratoriui Ciceronui (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.), jį kartojo ir vėlesni romėnų autoriai.