Frazeologizmai | Posakiai.lt

Prozit!

Prozit! (lot. Prosit! ‘tegul eina į gera’) linkėjimas užgeriant; atitinka lietuvių į sveikatą! Taip sakydavo užgerdami romėnai; atsakymas būdavęs Reprosit! ‘jums irgi’. Iš lotynų kalbos šis ritualinis vaišių žodis paplito kitose Europos kalbose.

Protų nutekėjimas

Protų nutekėjimas (angl. Brain drain ‘smegenų nutekėjimas’) specialistų, mokslininkų emigracija. Posakis atsirado po II pasaulinio karo, kai daug inžinierių ir mokslininkų, ypač britų, ėmė keltis gyventi į karo nepaliestas JAV, kur tiek darbo, tiek buities sąlygos bei atlyginimai buvo kur kas geresni nei karo nualintoje Europoje.

Protėvių šauksmas

Protėvių šauksmas (angl. The Call of the Wild ‘gamtos šauksmas’) pagrindiniai instinktai, pasąmonė. Posakis kilęs iš amerikiečių rašytojo Dž. Londono (Jack London, 1876– 1916) apysakos lietuviško pavadinimo, nusižiūrėto iš rusiško vertimo.

Prokrusto lova

Prokrusto lova – dirbtinė norma, rėmai, į kuriuos per jėgą kas nors spraudžiama. Graikų mite Prokrustas buvęs milžinas plėšikas, prisiviliodavęs keliautojus ir guldydavęs juos į lovą tam, kad numarintų kančiose: tiems, kam lova būdavusi per trumpa, nukirsdavęs kojas, tuos, kam per ilga, – ištempdavęs. Prokrustą nužudęs Tesėjas, paguldęs plėšiką į jo paties lovą, kuri jam buvusi per trumpa.

Pro medžius miško nemato

Pro medžius miško nemato (vok. Den Wald vor lauter Baumen nicht sehen) sakoma, kai per smulkmenas nematoma esmės. Posakio autorius – vokiečių poetas K. Vylandas (Christoph Martin Wieland, 1733– 1813), pavartojęs jį poemoje „Mūzarionas, arba gracijų filosofija“. Kitur nurodoma, kad Vylandas jį perfrazavęs iš vokiečių poeto F. Hagedorno (Friedrich von Hagedorn, 1708–1754) eilėraščio „Horacijus“.

Priešas nesnaudžia

Priešas nesnaudžia – ironiškas perspėjimas tiems, kas turi varžovų ar konkurentų, skatinimas būti veikliems. Perfazuota iš apaštalo Petro pamokymų: „Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“.

Prasti popieriai

Prasti popieriai – apie nepalankią kieno situaciją, padėtį, blogus reikalus. Posakis galėjo atsirasti XIX a. Lietuvoje, kai carinė valdžia ėmėsi bajorystės revizijos ir tikrieji bei apsimetėliai bajorai stengėsi dokumentiškai ją įrodyti. Posakis turėjo pradinę dokumentų vertinimo reikšmę, jei bajorystės dokumentai būdavę nepakankami ar išaiškėdavusi jų klastotė.

Prarastos iliuzijos

Prarastos iliuzijos (pranc. Les illusions perdues) neišsipildžiusios viltys; nusivylimas kuo nors. Posakiu tapęs O. de Balzako (Honoré de Balzac, 1799–1850) trilogijos pavadinimas. Romane vaizduojamas provincialo vaikino, atvykusio į Paryžių ir svajojusio tapti garsiu poetu, likimas ir puoselėtų lūkesčių netektis.

Prarastoji karta

Prarastoji karta (pranc. Une generation perdue, angl. Lost Generation) apolitiška, nepatriotiška visuomenės dalis. Posakio autorė – amerikiečių rašytoja G. Stein (Gertrude Stein, 1874– 1946), pavadinusi šitaip prastą automechaniką, buvusį karo dalyvį. Pasak rašytojos, prarastoji karta yra kare dalyvavęs jaunimas – iššvaistęs geriausius savo metus žudynėms ir smurtui, jis esą nebesugebąs grįžti į taikią visuomenę, prisitaikyti prie jos. Posakį ir jo pirminę reikšmę išpopuliarino kitas amerikiečių rašytojas E. Hemingvėjus (Ernest Hemingway, 1899–1961) romane „Fiesta (Saulė taipogi teka)“ (1926), cituodamas G. Stein posakį kaip romano epigrafą: Visi jūs – prarastoji karta.

Popierius viską pakenčia

Popierius viską pakenčia (lot. Epistula non erubescit ‘laiškas nerausta’) rašyti galima viską, tačiau ne visa, kas parašyta, gali būti tiesa. Perfrazuota romėnų politiko, filosofo ir oratoriaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.) frazė iš „Laiškų draugams“.

Posakiai.lt

Kategorijos