|
-> Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau laiminga.. Tik vieno žodžio. Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau turtinga.. Tik vieno skaičiaus. Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau negyva.. Tik vieno žingsnio. Man tiek nedaug tereikia, kad galėčiau mylėti.. Tik vieno žvilgsnio..
Labai norėčiau pasakyti, kad tu esi tas žmogutis, kurį aš beprotiškai myliu..
Bet kažkodėl susilaikau, nepasakau tau to, kad ir kaip norėčiau. Nežinau, gal neturiu drąsos, gal paprasčiausiai bijau tavo reakcijos į visa tai. Atrodo, kad jau geriau tu būtum toli nuo manęs, nors ir nežinai mano jausmų tau. Kas žino kaip būtų, jei žinotum teisybę. Tikriausiai neištverčiau jei nutrauktum visus ryšius, nors jie dar tik bunda tarp mūsų. Žinau tik tiek, kad būtų nepakeliamai skaudu ir sunku..
Norėčiau sugrąžinti, ką praradom,
Tada pradėti viską iš pradžių.
Statyti mūs gyvenimus iš naujo
Ir pasakyti viską ką jaučiau,
Norėčiau trintuku žaizdas ištrinti,
Kurių Tau tiek daug padariau,
Ir meilę Tau padovanoti,
Kurią savy ilgai ilgai laikiau..
Norėčiau blogį sunaikinti
Ir nesutikti jo daugiau,
Norėčiau viską atgaivinti,
Ką aš su tuo blogiu sunaikinau..
Nors norai gražūs,
Nieko nepakeisiu..
Ką padariau, tas padaryta jau..
Gal kada nors man bus atleista,
Bet taip, kaip buvo, nebebus daugiau..
Jei pasiekčiau aš tave laikyčiau tave užrakintą savo širdyje.
Jie pasiekčiau aš tave niekada nepalikčiau tavęs vienumoje.
Jei pasiekčiau aš tave visada būčiau drauge.
Aš žinojau, kad tave myliu dar mums prieš susipažįstant.. Aš žinojau, kad aš tave pamilsiu prieš tai, kai tu man pažvelgsi į akis. Tu buvai mano svajonė, kuri tapo realybe. Aš žinau, kad tau kyla klausimų ir tai atrodo kvaila, bet tai tiesa.
Ar matei kaip skleidžiasi gėlė? Aš ne.
Ar matei kaip auga medis? Aš ne.
Ar matei pirmą ar paskutini lietaus lašą? Aš ne.
Ar matei gestančią žvaigždę? Aš ne.
Ar matei krentantį į jūrą negyvą paukštį? Aš ne.
Ar matei kaip nustoja plakti širdis? Aš ne.
Ar matei kaip į žmogaus širdį įsmeigiamas peilis. Aš ne.
Ar matei kaip žmogus verkia viduje? Aš ne.
Atrodo, nemaciau nieko,.. bet ar matei angelą žemėje?
Aš mačiau.. TAVE
Galiu tau padovanoti, elementarų reikalingą daiktą,
Bet jis sulūš ir jį tu išmesi..
Galiu dovanoti pakabuką, turintį savo reiksmę, bet jį pamesi..
Galiu dovanoti bučinį, bet tu jį pamirši..
Dovanočiau atviruką, bet jis dinks namuose..
Žinau, galiu dovanoti tūkstanti banaliu žodžių, ir kartoti, kad tave myliu..
Tiesa ta – neturiu išskirtinės dovanos tau..
Bet jau žinau..
Padovanosiu tau save, savo gyvenimą, ir širdį..
Žinau aš nesulūšiu, tu neišmesi manęs,
Žinau nepamirši, nes visada būsiu šalia..
Padovanosiu tūkstančius bučinių..
Nes būsiu tavo gyvenimas..
Kas naktį ir kas rytą
Mudu glausimės šalia viens kito..
Ar kada nors turėjai daugiau už meilę..? Už šilumą..? Už draugystę, už kito šypseną..?
Ar pagalvojai, ką darytum, jei tai prarastum..?
Vertink, tai ką turi, nes sunku pasakyti koks brangus žmogus, kai jo jau nėra..
Pakelk galvą.. Ištiesk rankas į kito širdį.. Mylėk karščiau už ugnį.. Tikėk labiau, nei dabar..
-> Pažadink mane, net giliam sapne,
Apkabink mane, pabudęs ryte..
Pasidalink jausmais, vėsiais vakarais,
Būk šalia, su sava svaja.
Kai matau Tave – tu mano saulė danguje,
Tik prieik prie manęs – nepaliksiu Tavęs.
Mano angelas Tu, be kurio nebegaliu,
Būsiu Tavo žvaigžde, šviesiu Tau danguje.
|
|