|
-> Nepalikti akmens ant akmens – a) apie visišką ko nors sunaikinimą; b) apie kategorišką, smulkmenišką kritiką. Posakio autorius – Kristus, pasakęs tai savo mokiniams apie būsimą Jeruzalės šventyklos sugriovimą: „Iš tiesų sakau jums: čia neliks akmens ant akmens“.
Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi – sakoma perspėjant apie blogus ketinimus ar rezgamas intrigas. Posakis perfrazuotas iš Senojo Testamento, kur ši mintis priskiriama karaliui Saliamonui (~970–928 pr. m. e.); bene tiksliausiai ji suformuluota Siracido knygoje: „Kas kitam duobę kasa, pats į ją įpuls, kas spendžia spąstus, pats bus jais pagautas“. Panaši patarlės formuluotė yra ir sen. graikų rašytojo Ezopo (Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakėčios „Ožka ir asilas“ morale: „Kas kitam duobę kasa, pats įkrinta“.
Neaiškūs Viešpaties keliai – sakoma pateisinant bejėgiškumą numatyti ateitį ir likimo netikėtumus. Perfrazuota iš Naujojo Testamento, iš Pauliaus laiško romiečiams: „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“.
Ne ta koja išlipti iš lovos – nuo pat ryto būti suirzusiam, blogos nuotaikos. Posakis susijęs su „dešinės-kairės“ priešprieša. Taip pat žr. Dešinioji ranka.
Naujieji rusai (angl. The New Russians) XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais greitai praturtėję ir tuo besididžiuoją rusai. Terminas galėjo atsirasti iš perfrazuoto pranc. nouveau riche, angl. new rich ‘naujasis turtuolis, praturtėjėlis’; taip pat Salustijaus (Gaius Sallustius Crispus, 86–34 pr. m. e.) terminą homo novus, kuris sen. Romoje reiškė nekilmingą asmenį, savo intelektu ar kaip kitaip prasimušusį į aukštuomenę (naujasis rusas intelektu paprastai nepasižymi). Posakio autorius – amerikiečių žurnalistas H. Smitas (Hedrick Smith, g. 1933), išleidęs tokiu pavadinimu apybraižą (1990).
Muilo opera (angl. Soap opera) melodraminis neaukšto meninio lygio serialas su buitiniu siužetu. Terminas atsirado JAV 1937 m., kai per radiją ir TV pradėtas transliuoti serialas Guiding Light, skirtas namų šeimininkėms. Serialą pertraukdavusi gausi ploviklių ir muilų reklama, iš kurios ir buvo finansuojama jo transliacija.
Molotovo kokteilis (angl. Molotov coctail) butelis su padegamuoju skysčiu (dar vadinamas žibaline bomba), mėtomas į priešo karinę techniką ar patalpas. Šį ginklą išrado suomiai 1939–1940 m. karo su TSRS metu ir pavadino V. Molotovo (Вячеслав Михайлович Молотов, 1890–1986), tuometinio TSRS vyriausiojo premjero ir užsienio reikalų komisaro (ministro), pavarde.
Mirusios sielos (rus. мертвые души) sakoma apie žmones, kurių realiai nėra, tačiau kurie įtraukti į kokius nors aktyvius sąrašus. Terminas paimtas iš ukrainiečių kilmės rusų rašytojo N. Gogolio (1809–1852) to paties pavadinimo romano, kurio veikėjas Čičikovas supirkinėjęs iš dvarininkų mirusių baudžiauninkų pavardes, kad galėtų nežinantiems girtis, kiek daug jis turįs valstiečių.
-> Mirtina nuodėmė – nedovanotinas, neatitaisomas poelgis. Nuodėmių skirstymas į mirtinas ir nemirtinas yra Naujajame Testamente, I Jono laiške: „Jei kas mato nusidedant savo brolį, tačiau ne iki mirčiai, teprašo, ir Dievas duos jam gyvybę, būtent tiems, kurie nusideda ne iki mirčiai. Mat yra nuodėmė iki mirčiai, ir aš kalbu ne apie ją, kad būtų prašoma“. Krikščionybėje išvardytos septynios mirtinos nuodėmės, pražudančios sielą: godumas, puikybė, apsirijimas, pavydas, kerštas, gašlumas, tingumas. Pirmą kartą jos buvo išvardytos popiežiaus Grigaliaus I (Gregorius I (Magnus), 540–604, popiežius 590–604).
Miestui ir pasauliui (lot. Urbi et orbi) a) popiežiaus šventinis sveikinimas ir laiminimas iš šv. Petro Bazilikos Romoje; b) menininko kūrinio paskirtis. Šiuo posakiu senovės Romoje būdavo oficialiai kreipiamasi į miestelėnus, duodant suprasti, kad tai, kas sakoma ar daroma, skirta ne vien Romos miestui, bet visam žinomam pasauliui. Tokią posakio interpretaciją, pavyzdžiui, yra išdėstęs romėnų biografas Nepotas (Cornelius Nepos, ~100–24 pr. m. e.). aprašydamas Cezario ir Antonijaus troškimą tapti valdovu: non solum urbis Romanae, sed etiam orbis terrarum ‘ne tik Romos miesto, bet viso pasaulio’.
|
|