Posakiai.lt

Nepalikti akmens ant akmens – a) apie visišką ko nors sunaikinimą; b) apie kategorišką, smulkmenišką kritiką. Posakio autorius – Kristus, pasakęs tai savo mokiniams apie būsimą Jeruzalės šventyklos sugriovimą: „Iš tiesų sakau jums: čia neliks akmens ant akmens“.

Neaiškūs Viešpaties keliai – sakoma pateisinant bejėgiškumą numatyti ateitį ir likimo netikėtumus. Perfrazuota iš Naujojo Testamento, iš Pauliaus laiško romiečiams: „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“.

Naujieji rusai (angl. The New Russians) XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais greitai praturtėję ir tuo besididžiuoją rusai. Terminas galėjo atsirasti iš perfrazuoto pranc. nouveau riche, angl. new rich ‘naujasis turtuolis, praturtėjėlis’; taip pat Salustijaus (Gaius Sallustius Crispus, 86–34 pr. m. e.) terminą homo novus, kuris sen. Romoje reiškė nekilmingą asmenį, savo intelektu ar kaip kitaip prasimušusį į aukštuomenę (naujasis rusas intelektu paprastai nepasižymi). Posakio autorius – amerikiečių žurnalistas H. Smitas (Hedrick Smith, g. 1933), išleidęs tokiu pavadinimu apybraižą (1990).

Molotovo kokteilis (angl. Molotov coctail) butelis su padegamuoju skysčiu (dar vadinamas žibaline bomba), mėtomas į priešo karinę techniką ar patalpas. Šį ginklą išrado suomiai 1939–1940 m. karo su TSRS metu ir pavadino V. Molotovo (Вячеслав Михайлович Молотов, 1890–1986), tuometinio TSRS vyriausiojo premjero ir užsienio reikalų komisaro (ministro), pavarde.

Mirtina nuodėmė – nedovanotinas, neatitaisomas poelgis. Nuodėmių skirstymas į mirtinas ir nemirtinas yra Naujajame Testamente, I Jono laiške: „Jei kas mato nusidedant savo brolį, tačiau ne iki mirčiai, teprašo, ir Dievas duos jam gyvybę, būtent tiems, kurie nusideda ne iki mirčiai. Mat yra nuodėmė iki mirčiai, ir aš kalbu ne apie ją, kad būtų prašoma“. Krikščionybėje išvardytos septynios mirtinos nuodėmės, pražudančios sielą: godumas, puikybė, apsirijimas, pavydas, kerštas, gašlumas, tingumas. Pirmą kartą jos buvo išvardytos popiežiaus Grigaliaus I (Gregorius I (Magnus), 540–604, popiežius 590–604).