Šiaurūs vėjai visą naktį stūgavo lauke,
Pripustė visą kiemą balto sniego.
Jau žiema.
Ir nesvarbu keliai kad užpustyti,
Man tai nesvarbu.
Nes pas tave atlėksiu, net jei reiktų
Tapt paukščiu.
|
||||||
Šiaurūs vėjai visą naktį stūgavo lauke, Drauge, Tikri draugai visada tau pasakys Labas.. Tikriems draugams visiškai nerūpi, kad tu kitoks.. Tikri draugai pasitikės tavimi! Tikri draugai spręs problemas kartu.. Tikri draugai nesijuoks, iš tavo nelaimės.. Tikri draugai padės kai tau bus sunku… Tikri draugai niekada nevers daryti to, dėl ko tu kitą rytą gali gailėtis! Ar dabar supratai kokia yra tikro draugo kaina? Jis neįkainuojamas, nes svarbiausia draugystės kaina yra pasitikėjimas.. Ieškoti: gražaus žmogučio.. Trylikametis vaikštinėjo su mama smėlėta jūros pakrante.. Staiga jis paklausė: – Mama, pagaliau pavyko susirasti draugą! Kaip jį išsaugoti? Motina minutėlę patylėjo, paskui pasilenkė ir prisėmė abi saujas smėlio.. Laikydama rankas delnais į viršų, vieną saują stipriai sugniaužė.. Smėlis ėmė srūti pro pirštus, ir kuo stipriau gniaužė, tuo labiau smėlis byrėjo.. Kitą delną laikė atvirą: smėlis liko saujoje.. Keletą akimirkų berniukas nustebęs žiūrėjo, o vėliau sušuko: – Supratau! Neatleisti – vadinasi būti įkalintam savo praeityje. Neatleisti – vadinasi leisti kitiems save valdyti ir likti priklausomam nuo kitų valios. Neatleisti – tai kęsti pasikartojančius kadaise patirto skausmo priepuolius. Neatleisti – tai leisti suvešėti savo sieloje neigiamiems jausmams, kurie gožia teigiamus jausmus. Atleisti – tai užmiršti nuoskaudą ir niekad jos neprisiminti nei kalbomis, nei poelgiais.. Va, aišku, žinoma, beabejo, tikriausiai, visiškai tiesiogiai, be jokių sąlygų, viską apsvarsčius, pasvėrus, pamatavus, apgalvojus, apmasčius, patikrinus, pažiūrėjus, pajautus, palyginus su etalonu, išbandžius praktiškai, surinkus visus duomenis bei parodymus, gavus patarima iš didžiojo savo smegenų pusrutulio, aš galiu drąsiai, be baimės, be neapykantos, nedvejodama, nekantriai, bet visiškai ramiai, be sąžinės graužaties pareikšti – Jis fainas žmogutis.. Norėčiau Tau atnešti kupiną draugystės širdį, Gal žodąių tų mums per mažai, Aš užmigau, kai buvo ruduo. |
||||||
© 2024 Posakiai.lt - aforizmai, posakiai, sentencijos, citatos, sveikinimai, tostai, sms tekstai, mintys. Powered by WordPress & Atahualpa |