Posakiai.lt

Meilės pradžia ir pabaiga panašios: susitikus trūksta žodžių.

Meilė – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose

Taip gera ir ramu.
Taip gera, kaip ir buvo.
Ačiū Tau!
Taip vis dėl to, gera, kad esi.
Kad ir ne su manimi, bet esi.
Žinai, visada būsi manyje.
Kad ir kas darėsi su manimi.
Būna sunku, būna verkiu,
Būna išeini ir nebegrįžti.
Myyyliu Tave.
Labai labai.
Ilgiuos.
Kad ir ištrūkai iš širdies..

Del Taves sita nesamone.
Del Taves rasau.
Juk tik del Taves gyvenu.
Juk Taves pasiilgstu.
Juk Taves nepaleidziu.
Tu – issprudai.
Isskridai. Nebematai.
Nebejauti. Palieki.
Su ironiska sypsena..
Palydziu Tave. Nes nenorejai.
Nezinojai. Kad visa tai buvai – Tu.
Bet Tu likai. Sirdyje. Ten istrigai.
Bet. Man reikia Taves. Tai vel pajust..
As zinau. Be Taves – kitaip..
Kazkaip ne taip.. Bet velniop visa tai.
Grisi tikrai..

O dabar apie Tave.
Žydros akys, kaip visada
Užlieja mane.
Eina berniukas gatve.
Toks švytintis, kaip visada.
Nuo saulės išblyškę plaukai
Kaip visad žavi mane.
Toks didelis, o aš maža
Toks mielas, kurio daugiau nėra.
Pilnas to ko nėra
Pas kitą galbūt viduje.
berniokštis nusipelnė tiek
Kiek pasaulyje nėra.
Ir vien už tai, kad Jis Yra.