Posakiai.lt

Aš mylėjau tave tau nežinant
Tau nežinant tave aš myliu
Mano meilė plati kaip žvaigždynas
Kaip žydėjimas lauko gėlių

Ar mylėjai mane nežinojau
Ar mylėsi paklausti bijau
Eisiu eisiu rugsėjui lašnojant
Į tave kaip lyg šiolei ėjau

Tylų vakarą rudenį pilką,
Kai žvaigždės nuo šalčio virpės,
Ves į kelią per tolimą ilgą
Pasitiks ir per naktį lydės.

Ir mylėsiu tave tau nežinant
Meilė ves tuo dulkėtu keliu,
Amžina ir plati kaip žvaigždynas,
Kaip žydėjimas lauko gėlių.

Mane vakaro vėjai išmokė ilgėtis, mėnulis išmokė liūdnųjų dainų, audringas pasaulis išmokė mylėti, ir todėl aš tavęs nemylėt negaliu..

Negaliu daugiau aš slėpti tų jausmų, kurių nesugebu valdyti, norisi pamiršti viską, kas galėtų priminti JĮ! Nekęsti šios meilės irgi norėčiau, bet ar sugebečiau? Melę pirmąją vienintelę nekęsti, kaip priešą? Ne! Negalėčiau. Meilė iš pirmo žvilgsnio niekada neužmirštama!

Jei reikėtų, atiduočiau savo akis Tau, kad tik Tu matytum kasdienybės stebūklą. Jei reikėtų, atiduočiau savo rankas Tau, kad tik Tu vėl galėtum ištiesti jas į saulę. Atiduočiau savo šypseną Tau, kad tik vėl Tu šypsotumeis. Ir nesudvejočiau paaukodama širdį, kad tik vėl Tu mylėtum.. Parduočiau sielą, atiduočiau kūną, kad tik Tu galėtum gyventi..

Nepalik manęs,
Per lietų ir per speigą,
Visus kelius nueisim
Su Tavim kartu..
Gal Tu ne angelas,
bet aš Tavim tikiu..