Posakiai.lt

Meilė (…) atneša tik šviesą ir laimę.
Visos kančios, suverčiamos meilei,
neturi nieko bendro su meile.
Mūsų kančios – tai mūsų išdidumas,
pavydas ir savininkiškumo aistra.
(B. Grebenščikov)

Meilė kantri, meilė maloninga,
Ji nepavydi, meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,
Nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
Nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
(Šv. Paulius)

Jei tau manęs reikės,
Ieškoki liepoj,
Arba tarp kvepiančių
Medum korių.

Jei tau manęs reikės,
Ateik į pievą-
Aš pasitiksiu
Lauko varpeliu.

Jei tau manęs reikės,
Paklauski upės,
Kuri bangelė
Nešasi mane.

Jei tau manęs reikės,
Pakelk priklupus
Tą akmenėlį,
Gulintį šalia.

Jei tau manęs reikės,
Pažvelk į dangų-
Matai tą debesėlį
Tolumoj?

Jei tau manęs reikės,
Visur ieškoki.
Tik niekad neieškok
Žmonių minioj.

Kai mastau apie tave
Atgyja mano jausmai
Kai mastau apie tave
Aš šoku lengvai, lengvai.

Kai pamatau tave
Aš noriu pribėgti.
Kai pamatau tave
Nenoriu niekur skubėti.

Ir kai pabundu sapne
Viskas ima aiškėti.
Suprantu aš tada
Praradau tik tave.

Jausmai man liks
Niekur nedings.
Džiaugsmo ašaros veide
Nuolatos primins tave.

Tik keli žodžiai yra mano širdyje: Tavo vardas ir jausmas, kurį tau jaučiu. Aš jo paaiškint negaliu, nes net pati nesuprantu, tačiau žinau, kad šis jausmas skirtas vien tik tau. Bandysiu parašyti, tačiau nežinau, kaip pavyks, nes šitą jausmą sunku net apsakyt: lyg vasarai atėjus prašvinta mana širdis vos išgirdus tavo balsą, tuomet ir šypsena papuošia mano veidą, o žalios akys siunčia tau žvilgsnį nuo širdies. Lūpos nori tik tavųjų, bet jos toli, todėl siunčiu oro bučinuką per linguojančius medžius, ošiančias bangas. Galbut tu tas, kurio aš laukiau taip ilgai, galbūt aš nepaleisiu tavęs niekada, galbūt tie jausmai suriš mus ilgam. Širdžiai neįsakysiu ir jausmo neišvysiu, todėl širdelė mano liūdi, nes neturiu tavęs šalia tamsiom naktim, ankstyvais rytais, neturiu tavęs šalia, nors širdelė mano šaukia, bet dėja.. Nežinau už ką, kodėl, iš kur tas jausmas, bet žinau, jis žeidžia mano širdį, nes ji nori tik tavęs! Nežeisk, neskaudink mano širdelės ir ateik! Aš lauksiu taves dieną, naktį – lauksiu ilgai, tol, kol pamatysiu tave. Nežeisk, nes žinau, kad tu tik vienas ją gali pagyditi, o aš net nežinau, kas tai per jausmas. GAL TU ŽINAI?