Posakiai.lt

Rudeniu kankinasi gamta,
Ji nemoka abejingai mirti.
Džiaugsmas budi jis čia pat – greta,
Tik sunku nuo skausmo ji atskirti.

Ir sunku atsisakyti to,
Ko galbut iš viso neturėjai-
Pakartok dar sykį, pakartok,
Kaip mane mylėjai – nemylėjai..

Dovanok tūkstantį bučinių, paskui šimtą, paskui dar tūkstantį, paskui dar šimtą, po to tūkstantį, paskui šimtą; kai bučinių bus daug daug tūkstančių, mes sumaišysime jų skaičių, kad nieko nežinotume ir kad nė vienas pavyduolis nežiūrėtų į mus pikta akimi, sužinojęs, jog mudu tiek sykių bučiavomės.

Šis žmogus vertas susimastymo.. Nesakau, kad nerealus, juk mes visi realūs.. Nesakau, kad fainas, per banalu.. Bet galiu pasakyti, kad tokių žmonių kaip jis randama retai.. nesakau, kad neklystantis – klysti žmogiška.. nesakau, kad ypatingas, nes ypatingi mes visi.. bet pažiūrėjus šiam žmogui į akis matosi, kad jis kupinas gerumo ir supratimo.. nesakau kad angelas, bet vertas jo vardo!..

Myliu Tave!
Kaip žemė myli saulę..
Dievinu Tave!
Kaip žemė dievina lietų..
Ilgiuos Taves.
Kaip žmogus ilgisi žmogaus..
Man trūksta Tavęs,
Kaip kartais trūksta oro
Pasiilgstu Tavu akių,
Kaip ir Tavo žvilgsnio..
Tos šilumos, kurią vis jaučiu,
Šalia būdama.. ;*

Kas yra meilė? Bučiniai, vaikščiojimas susikibus už rankų ar įmantriausi meilės žodžiai. Galbūt.. Bet jeigu tai yra meilė, tai kas tada yra žinojimas, kad mylimo žmogaus glėbyje esi saugiausias pasaulyje? Ką tada reiškia tas keistas jausmas prabudus ryte šalia savęs pamatyti mylimo žmogaus veidą ir suprasti, kad dėl jo laimės ar šypsenos gali nuversti kalnus? Ir vis dėl to kas yra meilė? Pasivaikščiojimas dviese jūros pakrante leidžiantis saulei, romantiška vakarienė, ar pirmasis bučinys ..galbūt..