Posakiai.lt

Ledinis mėnuo jau skęsta tamsioj rudens nakties migloj..
Mes stovim abu..
Be žodžių, be jausmų
Ir tik žvilgantis žvaigždžių lietus
Plauna mūsų nuo ašarų veidus karčius.
Išeiti nenoriu – ir tu pasilik.
Palaukim kol kerinčios snaigės mus lėtai apsniks..
Juk meilės neliko.. tik šaltas ruduo..
Mums tėškė tiek nusivylimo ir juoko netikro..
Tad dar neskubėki pabėgti nuo visko..
Nuo visko kas širdyje tau pasiliko..
Pažvelk į mane kartą paskutinį..
Juk paskutinis bučinys ledinę širdį sutirpdo..

Parasšyti daug žodžių galėčiau,
Bet ne žodžiuose meilė tikra.
Širdis širdį supranta be žodžių
Jeigu myli – suprasi ir tu mane!

Myliu – atbėki tiltu virš bedugnės!
Myliu – visas kaltes atleidau!
Myliu – saugau širdyje kaitriausią ugnį!
Laukiu! Tik tavęs dar laukiu..

Man patinka..
Aš būsiu paukštė,
Kurios tu niekad nepagausi..
Aš būsiu angelas, kurį tu tik pajausi..
Aš būsiu tai kas sklando,- vėjas..
Ir mylėsiu aš tave, ir mylėsiu as tave..
Tu pajusi švelnią gaivą..
Tai žinok, kad aš jau čia..
Aš myliu.. Myliu Tave!!

Kaskart praėjus pro tave,
Širdutė spurda, nori pas tave.
Trokštu visa savo esybe
Bučiuot ir glamonėt tave..
Bet žinau, tu meilės nejauti..
Aš niekad nepatirsiu tavosios šilumos..