|
|
Paskutinis mūsų vakaras.
Širdis kaip varpas skamba neramiai.
Palydi mielą brangią vasarą,
Ir ji negrįš, negrįš jau amžinai..
Smėlėtas kelias prie pajūrio,
Su tavim eiti nenubuodu.
Ir mes palikę linksmą būrį.
Keliavom tylūs vienu du.
Tyloj skambėjo mūsų žingsniai
Tyloje skaudūs atdūsiai.
Ką šiąnakt jūra mums kalbėjo,
Tik aš jaučiu ir tu jautei.
Naktis juoda ir pilkas kelias.
Naktis kaip motina gera,
Surišo drebančias mūsų širdis
Ji skausmo priesaika tyra.
Meilė – tai virvė ant kaklo, ant kurios pasikaria kiekvienas,
Meilė – liga, kuri guldo į lovą ne po vieną, o po du,
Meilė – skirta visiem, bet ne visi moka mylėti,
Meilė – tai ir yra tie sparnai, kuriais žmogus pakyla virš visko!
Meilė – elektra, kuri į širdį ateina be laidų,
Meilė – lyg paukštis pašautais sparnais.
Ateis, išskris ir nebegrįš!
Meilė – gyvenimo poezija ir saulė,
Meilė – it žaibas neklausia kur trenkti,
Meilė – žavi gėlė, bet reikia drąsos, kad prieitum ir nenuskintum nuo bedugnės krašto,
Meilė – tai šviesus dalykas..
Meilė (…) atneša tik šviesą ir laimę.
Visos kančios, suverčiamos meilei,
neturi nieko bendro su meile.
Mūsų kančios – tai mūsų išdidumas,
pavydas ir savininkiškumo aistra.
(B. Grebenščikov)
Meilė yra laisvės gėlė.
Jeigu bandysite ją pagrobti ir išlaikyti, ji, be abejo, nuvys kaip ir bet kokia gėlė, nupjauta ir pamerkta į vazą, ar bet koks drugelis, pagautas ir prismeigtas prie lentos.
Persekiotojai meilės niekada nepagaus..
Meilė žydi tik tada, kai nieko nereikalaujama.
Meilė vysta, kai su kuo nors lyginama.
(Džaneta Reinvoter)
Meilė kantri, meilė maloninga,
Ji nepavydi, meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,
Nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
Nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
(Šv. Paulius)
Trim dalykais pasižymi žmogus:
Siela, protu ir kūnu.
Sielos trauka gimdo draugystę,
Proto trauka – pagarbą,
Kūno trauka – geismą.
Susijungus visoms trims gimsta
Meilė..
Jei tau manęs reikės,
Ieškoki liepoj,
Arba tarp kvepiančių
Medum korių.
Jei tau manęs reikės,
Ateik į pievą-
Aš pasitiksiu
Lauko varpeliu.
Jei tau manęs reikės,
Paklauski upės,
Kuri bangelė
Nešasi mane.
Jei tau manęs reikės,
Pakelk priklupus
Tą akmenėlį,
Gulintį šalia.
Jei tau manęs reikės,
Pažvelk į dangų-
Matai tą debesėlį
Tolumoj?
Jei tau manęs reikės,
Visur ieškoki.
Tik niekad neieškok
Žmonių minioj.
Jei atverčiau savo širdį,
Paslaptingą knygą tau,
Tu nepatikėtum žodžiais,
Kad tai skirta tau..
Begalybė myliu,
Rasi tu joje,
Kurie skirti tik tau..
Žodis, jis pasako viską,
Kita galima išbraukti,
Bet šito mano širdyje,
Neišplėši meilės tau,
Žodžio myliu..
Kai mastau apie tave
Atgyja mano jausmai
Kai mastau apie tave
Aš šoku lengvai, lengvai.
Kai pamatau tave
Aš noriu pribėgti.
Kai pamatau tave
Nenoriu niekur skubėti.
Ir kai pabundu sapne
Viskas ima aiškėti.
Suprantu aš tada
Praradau tik tave.
Jausmai man liks
Niekur nedings.
Džiaugsmo ašaros veide
Nuolatos primins tave.
Tu toks, kurio man labai reikia..
Tu toks, kuris man labai daug reiškia..
Tu toks, be kurio aš negaliu gyventi..
Tu toks, apie kurį negaliu nustoti galvoti..
Bet kartais Tu būni toks, kad aš nebegaliu šypsotis..
Ir tie Tavo skaudūs žodžiai.. ir tie tavo šalti judesiai..
Bet koks tu bebūtum, žinok,
Visuomet man būsi brangiausias..
Ir as Tave visada labai labai mylėsiu..
|
|
(0)
Loading...
