Meilės žodžiai

Tik keli žodžiai yra mano širdyje: Tavo vardas ir jausmas, kurį tau jaučiu. Aš jo paaiškint negaliu, nes net pati nesuprantu, tačiau žinau, kad šis jausmas skirtas vien tik tau. Bandysiu parašyti, tačiau nežinau, kaip pavyks, nes šitą jausmą sunku net apsakyt: lyg vasarai atėjus prašvinta mana širdis vos išgirdus tavo balsą, tuomet ir šypsena papuošia mano veidą, o žalios akys siunčia tau žvilgsnį nuo širdies. Lūpos nori tik tavųjų, bet jos toli, todėl siunčiu oro bučinuką per linguojančius medžius, ošiančias bangas. Galbut tu tas, kurio aš laukiau taip ilgai, galbūt aš nepaleisiu tavęs niekada, galbūt tie jausmai suriš mus ilgam. Širdžiai neįsakysiu ir jausmo neišvysiu, todėl širdelė mano liūdi, nes neturiu tavęs šalia tamsiom naktim, ankstyvais rytais, neturiu tavęs šalia, nors širdelė mano šaukia, bet dėja.. Nežinau už ką, kodėl, iš kur tas jausmas, bet žinau, jis žeidžia mano širdį, nes ji nori tik tavęs! Nežeisk, neskaudink mano širdelės ir ateik! Aš lauksiu taves dieną, naktį – lauksiu ilgai, tol, kol pamatysiu tave. Nežeisk, nes žinau, kad tu tik vienas ją gali pagyditi, o aš net nežinau, kas tai per jausmas. GAL TU ŽINAI?

Meilės žodžiai

Kiek kartų mes buvom laimingi,
Tiesėm rankas į šviečiančią saulę.
Į dangų su šypsena žvelgėm
Ir rankas suglaudę laikėm.

Kiek kartų mes buvom pavargę
Ir akys mūsų jau merkės.
Galvojom, kad reikia gyventi
Ir sunkų laiką kartu ištverti.

Kiek kartų ašaras liejom,
Slėpėm savo akis.
Viens kitą su panieka šaukėm
Ir norėjom nebūti išvis.

Kiek kartų mūs širdys šaukė,
Kartojo žodį atleisk.
Tačiau beržynai jau nebeklausė
Ir vėjais paleido svajones visas.

Kiek kartų klaidas dar darysim,
Kartosim diena iš dienos.
Nutilusios širdys akmenimis paliko
Nejutusios viena jau kitos.

Žmogaus ydos, silpnybės, klaidos

Mes su malonumu klausome apie mūsų teises, bet nemėgstame, kad mums primintų mūsų priedermes. — [E.Berkas]

Žmogaus ydos, silpnybės, klaidos

Kai kurių principų žinojimas lengvai pakeičia kai kurių faktų nežinojimą. — [K.Helvecijus]

Žmogaus ydos, silpnybės, klaidos

Pavyde glūdi daugiau garbėtroškos nei meilės. — [F. de Larošfuko]

Žmogaus ydos, silpnybės, klaidos

Pavyduolis visada randa daugiau negu ieško. — [M. de Skiuderi]

Žmogaus ydos, silpnybės, klaidos

Smarkus pavydas pridaro daugiau nusikaltimų už gobšumą ir garbėtrošką. — [Volteras]

Žmogaus ydos, silpnybės, klaidos

Pavyduoliai mirs, bet pavydas – niekada. — [Moljeras]

Žmogaus ydos, silpnybės, klaidos

Pavydas – viso labo kvailas išdidumo kūdikis arba bepročio liga. — [P.Bomaršė]

Žmogaus ydos, silpnybės, klaidos

Pyktis yra trumpa beprotybė. — [Horacijus]