|
-> Pirmoji šalies dama (angl. The first lady) šalies prezidento žmona. Spėjamas posakio autorius – JAV prezidentas Z. Teiloras (Zachary Taylor, 1784–1850). Mirus buvusio JAV prezidento Dž. Medisono (James Madison, 1751–1836) našlei Dolei Medison (Dolley Payne Todd Madison), Z. Teiloras per jos laidotuves esą pasakęs: „Ji niekada nebus užmiršta, nes ji iš tiesų buvo mūsų Pirmoji Dama ištisą pusę amžiaus“. JAV spaudoje šis titulas pirmą kartą pasirodė 1860 m. – pirmąja dama tąsyk buvo pavadinta H. Lein (Harriet Rebecca Lane Johnston, 1830–1903), nevedusio prezidento Dž. Bačeneno (James Buchanan, 1791–1868) gražuolė dukterėčia, padėjusi jam šeimininkauti Baltuosiuose Rūmuose.
Pirmiausia paimsim valdžią, o paskui pažiūrėsim – sakoma, kai nežinoma ar nenumatoma, kas veikti, pasiekus užsibrėžtą tikslą. Perfrazuoti rusų bolševikų vado V. Lenino (1870–1924) žodžiai, pasakyti 1917 m. spalio perversmo išvakarėse: „Valdžios paėmimas yra sukilimo reikalas; jo politinis tikslas paaiškės po to“.
Pirkti katę maiše – rizikuoti įsigyti ką nors, prieš tai neapžiūrėjus, įsitraukti į kokį renginį ar veiklą, neišsiaiškinus visų sąlygų ar aplinkybių. Posakis kilęs iš daugeliui tautų žinomo anekdoto apie sukčių, bandžiusį kaip paršą parduoti katę maiše.
Pinigai nesmirda (lot. Pecunia non olet ‘pinigai kvapo neturi’) sakoma, pateisinant nešvariu ar nusikalstamu darbu įsigytus pinigus. Posakis iš istorijos apie Romos imperatorių Vespasianą (Caesar Vespasianus Augustus, 9–79, valdė 69–79), kurio sūnus Titas priekaištavęs tėvui, kam šis apmokestinęs viešuosius tualetus. Vespasianas prikišęs sūnui prie nosies kelias monetas ir paklausęs, ar jos turi kvapą. Sūnui atsakius neigiamai, tėvas jam paaiškinęs, kad jos gautos iš naujojo mokesčio.
Pilti alyvos į ugnį (lot. Oleum addere camino) dar labiau komplikuoti ir taip sudėtingą situaciją ar aštrinti konfliktą. Posakio autorius – romėnų poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.), pavartojęs jį „Satyrose“.
Pilkasis kardinolas – slaptas asmuo, darantis įtaką vykdomąją valdžią turintiems pareigūnams; faktiškasis valdytojas. Posakis kilo iš Prancūzijos valstybės veikėjo kardinolo Rišeljė (Cardinal-Duc de Richelieu, 1585–1642) padėjėjo pravardės. Rišeljė dešinioji ranka ir patarėjas buvo vienuolis kapucinas tėvas Žozefas (Joseph), nešiojęs pilką sutaną (iš čia ir pravardė), tuo tarpu kardinolo apranga yra ryškiai raudona. Vėliau pilkuoju kardinolu pradėtas vadinti ir pats Rišeljė. 1622 m. tapęs kardinolu, o nuo 1624 m. – pirmuoju Karališkosios tarybos ministru, jis iki gyvenimo pabaigos išliko faktiškasis Prancūzijos valdovas, valdant karaliui Liudvikui XIII (Louis XIII, 1601–1643, valdė 1610–1643).
Pilietinė drąsa – ryžtas ir drąsa, atiekant savo pilietinę pareigą, nesibijant galimų represijų ar oponentų keršto. Tokiu pavadinimu rusų poetas dekabristas K. Rylejevas (1795–1826) parašęs odę.
Pikta akis – žvilgsnis, kuris gali pakenkti: nužiūrėti, užburti ir pan. Senovėje tikėta, kad piktą ar nemalonų žvilgsnį turi burtininkai bei raganos ir kad savo kerus jie galį skleisti žvilgsniu.
-> Peržengti Rubikoną – padaryti lemtingą sprendimą, po kurio nebegalima atitaisyti padėties. Rubikonas (‘raudonasis’) buvo upelis, skyręs Romą nuo jos provincijos Galijos. Galijos valdytojui Julijui Cezariui (Gaius Iulius Cęsar, 100–44 pr. m. e.) senatas buvo uždraudęs savo legionus įvesti į Romos teritoriją. Tačiau 49 pr. m. e. Cezaris su savo legionais peržengė Rubikoną ir pradėjo pilietinį karą. 45 m. per. m. e. Cezaris galutinai nugalėjo Pompėjų ir tapo Romos imperatoriumi. Legenda pasakoja, kad abejonių valandą Cezariui pasirodęs milžiniškas trimitininkas, kvietęs jį peržengti upelį. Cezaris palaikęs tai geru ženklu ir ryžęsis peržengti.
Permainų vėjai (angl. Wind of change) iš esmės besikeičiančios sąlygos, aplinkybės, naujovių visuma. Posakio autorius – Didžiosios Britanijos politinis veikėjas H. Makmilanas (Harold Macmillan, 1894–1986, premjeras 1957–1963), vienoje iš savo kalbų 1960 m. pasakęs: „Permainų vėjas dvelkia virš žemyno“, turėdamas galvoje išsivaduojamąjį sąjūdį Afrikoje.
|
|