Posakiai.lt

Karalius nuogas – sakoma teigiant, jog tiesa yra visai kita ir jog aplinkiniai tik apsimeta jos nematantys ar nesuvokiantys. Posakis iš danų rašytojo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 1805–1875) pasakos „Nauji karaliaus drabužiai“. Pasakoje karaliaus pasamdyti siuvėjai pasirodė esą sukčiai: audę tuščiomis staklėmis, siuvę adatomis be siūlų, bet ir karaliui, ir jo ministrams įteigę, jog ir audeklas, ir drabužiai esą neregėto grožio. Karalius ir jo aplinka, gėdydamiesi prisipažinti nematą nei audeklo, nei drabužių, tik tvirtino siuvėjų žodžius. Išėjusį pasivaikščioti neva su naujais drabužiais nuogą karalių demaskavo vaikas, sušukęs, jog karalius nuogas. Tada praregėję ir visi kiti.

Karalaitė ant žirnio – apie įnoringą, opų, išlepintą žmogų, nepakenčiantį net ir menkiausių buitinių nepatogumų. Posakis kilo iš to paties pavadinimo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 1805–1875) pasakos apie karalaitę, blogai naktį miegojusią dėl to, kad po dvidešimties čiužinių ir tiek pat patalų krūva ji jautusi pakištą žirnį. Šitaip princas ir karalienė tikrinę, ar nuotaka esanti tikra karalaitė.

Kaišioti pagalius į ratus – sąmoningai trukdyti kam nors siekti tikslo. Senovėje vežimams stabdyti buvo naudojami specialūs pagaliai, kuriuos įkišdavo tarp stipinų, kad užblokuotų ratą.

Kaip voverė rate – apie žmogų, varginamą monotoniškų ir nesibaigiančių darbų, trokštantį atokvėpio ar poilsio. Voverei, taip pat smulkiems graužikams ratas įtaisomas narve, kad jie, jame bėgdami, galėtų fiziškai išsikrauti, sukdamiesi vietoje.

Kaip feniksas iš pelenų, sakoma apie ką nors atkurtą ar atstatytą. Feniksas yra mitinis paukštis, savo gyvenimo pabaigoje susikraunąs lizdą iš cinamono šakelių, susideginąs drauge su lizdu ir vėl atgimstąs iš savo pelenų. Paukščio įvaizdis per Antikos mitus atėjo iš dar senesnės egiptiečių mitologijos, kur jis buvo Saulės dievo Ra vienas iš simbolių.