Draugą pažinsi nelaimėje

Draugą pažinsi nelaimėje (lot. Amicus certus in re incerta cernitur), posakis atėjo iš sen. graikų rašytojo Ezopo (VI a. pr. m. e.) pasakėčios „Keleiviai ir lokys“ moralo. Pasakėčia apie tai, kaip du keliavę draugai, užklupti lokio, pasielgė skirtingai: vienas įlipo į medį, o antrasis, vos nepakliuvęs lokiui į nagus, apsimetė negyvas ir taip išsigelbėjęs – lokys jį tik apuostęs ir nuėjęs. Pirmasis išlipęs iš medžio ir paklausęs, ką anam į ausį šnibždėjęs lokys. „Nekeliauk su draugais, kurie pavojuose vieną palieka!“ – atkirtęs tasai.