Sparnuotos frazės | Posakiai.lt

Miegoti ant laurų

Miegoti ant laurų – pasiekus šlovę, tenkintis tuo, nebesiekti nieko daugiau. Taip pat žr. Laureatas.

Miegančioji gražuolė (pranc. La belle ąn bois dormant ‘gražuolė miegančiame miške’, angl. Sleeping Beauty in the Wood ‘miegančioji gražuolė miške’) ironiškai apie išsiblaškiusią, lėtą, užsigalvojusią merginą ar moterį. Posakiu imtas prancūzų rašytojo Š. Pero (Charles Perrault, 1628–1703) pasakos pavadinimas, išverstas iš rusų kalbos.

Mėtyti akmenis į daržą

Mėtyti akmenis į daržą – užuominomis ar netiesioginiais argumentais stengtis ką nors sukompromituoti, pakenkti reputacijai ar pareikšti priekaištą. Posakis kilęs iš daugeliui tautų pažįstamo įpročio slapta primėtyti akmenų į savo priešo daržą ir šitaip padaryti jo žemę nederlingą.

Meškos paslauga

Meškos paslauga (rus. медвежья услуга) gerais ketinimais grįstas poelgis, sukėlęs blogas pasekmes adresatui. Posakis atsirado iš rusų rašytojo I. Krylovo (1768–1844) pasakėčios „Atsiskyrėlis ir meška“; joje pasakojama apie prijaukintą mešką, kuri nesėkmingai vaikė miegančiam šeimininkui nuo veido įkyrią musę; galop, palaukusi, kol musė nutūpė miegančiajam ant kaktos, meška tėškė į ją sunkų akmenį ir užmušė patį šeimininką.

Mesti pirštinę

Mesti pirštinę – iškviesti į dvikovą, ginčą, disputą ir pan. Posakis atėjęs iš Viduramžių riterių papročio, galiojusio ir vėliau: numesta priešininkui prie kojų pirštinė buvo iššūkis į dvikovą. Jei priešininkas pirštinę pakeldavęs, tai būdavęs atsakymas, jog iššūkis priimtas. Dvikovų tradicija su jai būdingais ritualais ir taisyklėmis kai kuriose šalyse išsilaikė iki pat XX a. Taip pat žr. Pakelti pirštinę.

Mesti kozirį

Mesti kozirį – pateikti netikėtą argumentą, nežinotą svarbų faktą, siekiant savo naudai pakreipti įvykių eigą ar laimėti ginčą. Kortų žaidime koziriu vadinama korta, vyresnė už bet kurią kitos rūšies kortą.

Meilė iš pirmo žvilgsnio

Meilė iš pirmo žvilgsnio (angl. Love at first sight) emocinė būsena, kai asmuo jaučia romantizuotą seksualinį potraukį pirmą kartą matomam kitos lyties asmeniui. Posakis imtas iš anglų poeto ir dramaturgo K. Marlou (1564-1593) poemos ir pjesės ‘Hero ir Leandras’.

Mėlynas kraujas

Mėlynas kraujas (isp. La sangre azul, pranc. Le sang bleu, angl. Blue blood) sakoma apie bajorišką, aristokratišką kilmę. Pavadinimas atsirado Viduramžių Kastilijoje (Ispanija), kurios kilmingieji labai didžiavosi savo rasės grynumu, nes niekada nesituokdavę su tamsesnės ar juodos odos žmonėmis (žydais, maurais ir pan.). Kadangi pro baltą kastiliečių odą prasišviesdavo melsvos venos, imta sakyti, kad jie esą mėlyno kraujo.

Meilės trikampis

Meilės trikampis – situacija, kai dėl meilės ar partnerystės konkuruoja du asmenys. Posakio autorius – norvegų dramaturgas H. Ibsenas (Henrik Johan Ibsen, 1828–1906). Pjesėje „Heda Gabler“ (1890) tokį trikampį sudaro Heda, jos vyras ir jų šeimos draugas. H. Ibseno dramoje meilės trikampis neturi neigiamos potekstės – tai sutuoktinių poros bendravimas su šeimos draugu. Negatyvią dabartinę reikšmę posakis įgavęs vėliau, nes pats meilės konkurencijos reiškinys yra senas kaip žmonija.

Meilė nugali viską

Meilė nugali viską (lot. Omnia vincit amor ‘viską nugali meilė’). Posakio autorius – romėnų poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.).

Posakiai.lt

Kategorijos