Sparnuotos frazės | Posakiai.lt

Daiktas savyje

Daiktas savyje (vok. Das Ding in sich) apie ką nors paslaptingą, neišaiškinamą. Posakio autorius – vokiečių filosofas I. Kantas (Immanuel Kant, 1724–1804), veikale „Grynojo proto kritika“ (Kritik der reinen Vernunft, 1781) tvirtinęs, kad žmogus galįs pažinti tik daiktų savybes, o ne pačius daiktus, kurie dėl to lieką daiktais savyje.

Civilizacijų konfliktas

Civilizacijų konfliktas (angl. The Clash of Civilizations) vakarų krikščioniškosios ir rytų musulmoniškosios kultūros priešprieša. Posakio autorius – amerikiečių politologas S. Hantingtonas (Samuel Philips Huntington, g. 1927), taip pavadinęs savo straipsnį žurnale Foreign Affairs (1993), kuriame jis teigia, jog pasaulis po šaltojo karo yra susipriešinęs nebe ideologiniu, o konfesiniu ir vertybiniu pagrindu. Savo teoriją jis vėliau išplėtojo knygoje „Civilizacijų konfliktas ir pasaulio pertvarka“.

Chuliganas

Chuliganas (angl. Hooligan) šiurkštus, destruktyvus žmogus, viešosios tvarkos pažeidėjas, mušeika. Paprastai kildinama iš airiškos pavardės Hooligan ar Houlihan. XIX a. pabaigoje tokiu charakteriu ir elgesiu esą garsėjo Londono priemiestyje smuklę laikiusio airio pavarde Hooligan šeima. Kiti šaltiniai nurodo K. Ruko (Clarence Rook, 1862– 1915) knygą „Chuligano naktys“ (The Hooligan Nights, 1899). Rašytojas teigia, jog žodis kilęs iš londoniečio Patriko Huligano pavardės. Pastarasis buvęs smulkus sukčius, vagišius bei lėbautojas, už policininko nužudymą nuteistas iki gyvos galvos ir miręs kalėjime.

Chamas

Chamas – storžievis, įžūlus, neišauklėtas žmogus. Chamas (Hamas) buvo biblinio Nojaus vienas iš sūnų. Pasak Senojo Testamento, išsigelbėjęs nuo tvano, „Nojus, žemės artojas, buvo pirmasis, kuris įsiveisė vynuogyną. Jis gėrė vyno, pasigėrė ir gulėjo nuogas savo palapinėje. Hamas pamatė savo tėvo nuogumą ir papasakojo savo dviem broliams lauke. Tuomet Šemas ir Jafetas paėmė drabužį, užsidėjo jį ant abiejų pečių ir, eidami atbulomis, uždengė savo tėvo nuogumą. Kadangi jų veidai buvo nugręžti į kitą pusę, nuogo savo tėvo jie nematė“. Pamatyti tėvo ar motinos nuogumą judėjų paprotyne buvo didi nuodėmė. Išsiblaivęs ir sužinojęs apie Chamo poelgį, Nojus sūnų prakeikė ir pasmerkė vergauti broliams.

Cezaris nėra aukščiau už gramatikus

Cezaris nėra aukščiau už gramatikus (lot. Caesar non supra grammaticos) kad ir koks aukštas bebūtų pareigūnas, jis privalo paisyti specialistų nuomonės. Romėnų istorikas Kasijus Dio (Lucius Cassius Dio Cocceiannus) aprašė šio posakio atsiradimo istoriją. Kartą imperatorius Tiberijus (Tiberius Cęsar Augustus, 42 pr. m. e.) savo įsake pavartojęs nelotynišką žodį. Netrukus jis ekspertų atsiprašęs dėl to žodžio – esą jam taip išsprūdę todėl, kad pats buvęs labai susierzinęs dėl įsako priežasties. Vienas iš adresatų, vardu Atėjus Kapitas (Ateius Capito), atsakęs, jog, nors iki šiol tokios frazės niekas nevartojo, nuo šiol ji tapsianti norma, nes taip pasakęs imperatorius. Bet kažkoks Marcelas (Marcellus) Tiberijui atsakęs taip: „Tu, Cezari, gali suteikti Romos pilietybę žmonėms, o ne žodžiams“.

Cezario pjūvis

Cezario pjūvis (lot. Sectio caesarea) gimdymo būdas, kai vaisius išimamas operacijos keliu. Manoma, kad operacijos pavadinimas kilęs nuo Romos imperijos laikais veikusio įstatymo lex regia (‘karališkasis įstatymas’), reikalavusio, kad vaisius būtų išimtas iš įsčių mirus gimdyvei, jei reikia jį gelbėti. Šio įstatymo autoriumi laikomas Romos valdovas Numa Pompilijus (Numa Pompilius, 716– 673 pr. m. e.). įstatymo formuluotė buvusi tokia: Negat lex regia, mulierem, quę pręgnans mortua sit, humari, antequam partus ei excidatur; qui contra fecerit, spem animantis cum grauida peremisse uidetur ‘karališkasis įstatymas draudžia laidoti moterį, kuri mirė nėščia, prieš tai neišpjovus jos vaisiaus; kas elgiasi priešingai, atima viltį gyvam padarui’.

Cerberis

Cerberis – uolus, budrus ir piktas sargas. Graikų mituose Cerberis yra trigalvis šuo, saugantis įėjimą į mirusiųjų požemio karalystę. Paprastai lengvai įleidžia, tačiau stropiai sergi, kad niekas iš jos nebeišeitų. Cerberį iš požemių buvo atitempęs Heraklis parodyti Euristėjui (12-asis Heraklio žygis) ir vėl nugabenęs atgal. Cerberį savo muzika buvo užmigdęs Orfėjas, keliaudamas į mirusiųjų pasaulį susigrąžinti mylimosios Euridikės.

Būti po padu

Būti po padu, būti nesavarankiškam, aklai klausyti kito asmens. Posakis kilęs iš daugeliui tautų pažįstamo vestuvinio prietaro: kas iš jaunavedžių pirmas užmins kitam ant kojos, to būsianti viršenybė šeimyniniuose santykiuose. Rytų tautose dar buvęs paprotys, kai nugalėtasis valdovas atsigula kniūbsčias priešais nugalėtoją, kad šis uždėtų ant jo savo koją.

Būti ar nebūti

Būti ar nebūti (angl. To be, or not to be: that is the question ‘būti ar nebūti – štai klausimas’) apie kritinį momentą, kai reikia dėl ko nors apsispręsti, priimti lemtingą sprendimą. Frazė iš princo Hamleto monologo anglų poeto ir dramaturgo V. Šekspyro (William Shakespeare, 1564–1616) tragedijoje „Hamletas“.

Burtas mestas

Burtas mestas (lot. Iacta alea est ‘kauliukas mestas’) apie galutinį sprendimą arba pradėtus ir nebeatšaukiamus veiksmus. Posakio autorius – romėnų istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus), pavartojęs jį J. Cezario biografijoje, aprašydamas Cezario sprendimą nepaisyti Romos senato draudimo peržengti Rubikoną ir žygiuoti į Romą.

Posakiai.lt

Kategorijos