Šliaužia gyvatė per mišką

Šliaužia gyvatė per mišką, prišliaužia upelį, ir galvoja kaip persikelt į kitą pusę, pamato plaukiančią medūzą, ir sušaukia:
– Medūza, medūza perkelk į kitą upelio pusę.
Medūza sako:
– Sėsk ant nugaros ir perkelsiu. Priplaukė upelio vidurį medūza ir galvoja nert ar nenert, tuo pačiu gyvatė galvoja – gelt ar negelt.
Tad išgeriam už draugystę, kad šv. Velykų dieną niekas niekam negeltų.

Vėl aleliuja gieda angelai

Vėl aleliuja gieda angelai
Velykos. Kristus prisikėlė
Tad prisikelkime kartu ir mes
Naujam gyvenimui
Naujoms viltims
Naujoms svajoms
Naujoms idėjoms.

Palaiminti namai

Tebūnie palaiminti tie namai,
Kur šventos Velykos yra šventė
Ne tik kūnui, bet ir sielai!

Velykinis sveikinimas

Susėdę męs prie šventinio Velykų stalo,
Susidaužę išmargintais margučiais
Išgerkime po taurę putojančio šampano,
Ir pasveikinkim vieni kitus linkėdami: nedulkėto gyvenimo kelio.

Velykinis sveikinimas

Velykų bobutė pasiuvo terbelę,
Mažutį plyšelį paliko, vargšelė.
Kiaušinukai išbyrėjo,
Kol jinai apsižiūrėjo…
Neverk, negavęs kiaušinukų
Išgerk raminančių vaistukų –
Šampanas tave nuramins,
Liūdesį kaip mat nugins!

Velykinis sveikinimas

Auksinį kiaušinį raiboji padėjo,
Ilgai kudakavo, pati juo gėrėjos.
Pabandysiu tą stebuklą iš jos išvilioti
Per Velykas noriu tau padovanoti!

Velykinis sveikinimas

Jei velykiniai margučiai
kaip pavasario zuikučiai
Atriedės į tavo kiemą
ir pašvęntins ten kiekvieną,
Tu žinoki nepamirški,
kad pavasaris atėjo
ir Velykos atskubėjo!!!

Velykinis sveikinimas

Pirmas pavasario lietus
Jau atgaivino žemę.
Žiedai pasklido po lankas –
Širdy taip linksma, gera!
Leisk pasveikinti tave
Su pavasario švente –
Linkiu džiaugsmo begalinio
Daug velykinių kiaušinių!

Velykinis sveikinimas

Jei velykiniai margučiai
kaip pavasario zuikučiai
Atriedės į tavo kiemą
ir pašvęntins ten kiekvieną,
Tu žinoki nepamirški,
kad pavasaris atėjo
ir Velykos atskubėjo!!!

Velykinis sveikinimas

Ar jauti? Pro ūkanotą miglą liejasi rytmečio žara… Rausva palete dažo medžius ir žolę, nuo kurios nukritęs paskutinis rasos lašas, žėri deimanto spindesiu… Ar jauti? Vis aukščiau kyla saulė…. Ar gera atsikėlus ryte matyti saulės spindulį kambaryje? Ne sniegą… Ne lietų… Ne niauktą dangų… Širdimi jauti tvyranti pavasario dvelksmą. Atbudo gamta, atbudo tikėjimas. Su tikėjimu atkeliavo Velykos, kaip džiaugsmo ir palaimos širdyje metas… Džiaukimės ir jauskime ramybę ir atgimimą širdyse…

Posakiai.lt

Kategorijos