|
|
Nes tik mes ir buvimas čia,
Susideda iš milijono raidžių,
Tūkstančio eilių,
Šimto rašinių.
Atsisuk atgal, tai nėra kaip matai, tai..
Tai kaip jauti, kaip išgyveni.
Nes tik šiam pasauly nebus kaip nori,
Kaip rėki, kaip pyksti.
Nes ir vėl, mus keliu veda abejonės ir nežinia.
Krentam , stojam ir vėl tas pats..
Nes mes buvom ir būsim.
Ėjom ir griūsim.
Kartais tik saulė danguje
Suteikia jėgų viskam.
Kartais užtenka vieno lašelio
Juoko ir juokiamės iki pilvo skausmų.
Visi visada troško būt laimingi.
Laimingi tam, kad keliautų toliau.
Pilnu duobių ir kliūčių keliu.
Ir vien tik tam, kad kovotų kažkam.
Vien tik tam, kad turėtų kažką.
Žmonės kovoja ir žmonėms reikia
Patirt kažką, ką jaučia tik kartą gyvenime.
Aš norėčiau tik skristi,
Aukštai pakilti..
Norėčiau tik apkabinti,
Ir nepaleisti..
Norėčiau paskęsti,
Bet ne vandeny,
Tavam glėby..
Norėčiau nebūti,
Kaip būtum Tu..
Norėčiau jausti,
Kaip kažkada jaučiau..
Norėčiau, kad Tu
Pažvelgtum į akis
Ir ištartum tą: “Myliu..”
Šviečia žvaigždės gražuolės kasnakt
Mano meilę po dangų nešioja,
Jei į jas tu pažvelgtum, suprastum iškart
Kad šią meilę jos tau dovanoja.
Tau nerūpi tos mažos žvaigždutės
Ir tos meilės nenori priimt,
Tau negaila ir mano mažytės širdutės,
Kuri miršta, kaip nori tave apkabint.
Kam mylėti jei meilė skausminga
Kam mylėti jei ji tik kančia,
Kam man jausti tą jausmą aistringą
Jei tik ašaras lieju slapčia..
Mūsų keliai netyčia susikirto..
Man buvo gera eit kartu rytojaus pasitikt…
Kada šalia manęs ėjai ir TU!
Mes ėjom ten kur mus vedė likimas,
Tu man patikai vienas iš visų,
O ką žada ateitis dar niekas to nežino..
Gal tikrai neveltui susitikom.. Tu ir Aš!
Tuoj skaidrios žvaigždės naktį suspindės
Ir gęsdamas liepsnos žarų raudonis.
Ir vėl mane į sapną palydės,
Tavųjų lūpų ilgesingas skonis.
Ledinis mėnuo jau skęsta tamsioj rudens nakties migloj..
Mes stovim abu..
Be žodžių, be jausmų
Ir tik žvilgantis žvaigždžių lietus
Plauna mūsų nuo ašarų veidus karčius.
Išeiti nenoriu – ir tu pasilik.
Palaukim kol kerinčios snaigės mus lėtai apsniks..
Juk meilės neliko.. tik šaltas ruduo..
Mums tėškė tiek nusivylimo ir juoko netikro..
Tad dar neskubėki pabėgti nuo visko..
Nuo visko kas širdyje tau pasiliko..
Pažvelk į mane kartą paskutinį..
Juk paskutinis bučinys ledinę širdį sutirpdo..
Esi saldus kaip medus,
Praskaidrini man gyvenimą.
Tu kaip ugnis prie degtuko.
Tu užpildai mano širdį liepsna
Esi karštas kaip niekada!
Juk zinai kad saulute toli, bet ji sildo ir sviecia sirdy..ir atmink, ta saulute – tai Tu, be Tawes man sirdutej tamsu… :*
Mylek mane galbut tik tiek,o gal ir daug taves prasau.Buciuok mane,as pasiruosus mirti tavo glebyje…Labai myliu tave…
|
|
(Be įvertinimo)
Loading... | Gairės: Meilės SMS žinutės | Kategorija: Meilės SMS tekstai | Peržiūrėta: 1,350 | 