Posakiai.lt

Būk ta, kurios rankos laiko pasauli.
Kurios širdis sušildo žemę.
Kurios daina įsako mylėti.
Kurios žodis įsako gyventi.
Būk šviesa, kurioje viskas auga.
Būk daina, kurią visi dainuoja.
Būk tiesa, kurios trokšta visas pasaulis.

Aš tau duosiu rudenį,-
Neimk, sakyk man vasara dar nepabodo,
Duosiu tau vėjo gūsį,-
Jo neimki, juk tau ir žolės šlamesio užtenka,
Duosiu tau ((18))-tus metus,-
Nesakyk, kad nereikia, tai ne ruduo – negrįš.
Tai ne vėjo gūsis,-
Neūžaus po langai baltos žiemos vakarais,
Ir deja tai ne žolės šlamesys,
Nuaidės ir daugiau nebegrįš.

Būk žvaigžde,-
Kad kiekvienas ištiesęs rankas,
Nuskinti tavęs nepajėgtų.
Būk liepsna,-
Kad palietus nudegtų rankas,
O paskui dar ilgai perštėtų.
Būk vanduo,-
Kad jį ne kiekvienas
Supurvintom kojom perbristų.
Būk žiema ir vanduo,-
Kad paskui savo skausmą apgintum.
Saule būk,-
Kad galėtum šviesa dalintis.