Žmogus yra – žmogaus nėra..
Tam gyvenimas ir skirtas,
Kad gimtume ir mirtume
Kad mylėtume ir kentėtume
Kad lietume ašaras
Iš laimės ir nelaimės..
|
||||||
Žmogus yra – žmogaus nėra.. Draugas širdžiai svarbiausias, draugas pats mylimiausias, draugas tai aš ir tu, draugai mes visi kartu. Aš krentu, nes neturiu sparnų. Tu skrendi, nors tavo – netikri. Aš galiu nuskęsti lietuje, tu gali išgelbeti mane. Mes kartu išgertumėm šį lietų, Aš ir Tu, jei tik mane girdėtum. Mes kartu išmoktumėm skraidyti, Aš ir Tu, jei tik mane matytum.. Jei galėčiau, nudažyčiau saulę mėlyna spalva, nubėgčiau į dangų vaivorykštės tiltu ir ieškočiau nakties, gal iš ten ateina jinai.. paskui nutiesčiau nesibaigiantį kelią, kuriuo eitume mes.. Pražydo rožė deimantinė, ant aukšto kalno tarp gėlių, norėčiau tau ją dovanoti, bet jos pasiekti negaliu.. Pasiklydusi svajonėse maža mergaitė bėgo per rasotą pievą su begale žiedų ir drugelių..Ji nežinojo, kas yra meilė ir neapykanta, pasitikėjimas ir išdavystė, kilimas ir nuopuolis, džiaugsmas ir liūdesys, jai nereikia slėptis, jai nereikia būti kitokiai, nei ji yra..Jos gyvenimas-bėgimas. Ji tik bėga, bėga, bėga..Jos žingsniams atitaria vėjas, lietus, saulė..visas pasaulis..visa visata..Juk ji maža mergaitė, pasiklydusi svajonėse..ji nepažįsta žmonių, nepažįsta žodžių..nepažįsta savęs..Ji net nežino, kad yra maža mergaitė. Ji tik bėga..bėga..bėga..Bėga ne nuo kitų ir ne nuo savęs, ne nuo vėjo ir ne nuo lietaus..Ji bėga be tikslo ir be prasmės. Jos niekas nestumia, jai niekas neliepia bėgti-tai įprotis , vidinis postūmis, instinktas. Ji to niekur neišmoko, niekas jai neparodė…ji buvo tokia ir bus..maža mergaitė pasiklydusi svajonėse..diena keičia naktį. Naktis keičia dieną. Saulė kyla ir leidžiasi..o ji bėga…bėga per gyvenimą..per svajones..per pievą.. Daugiau kantrybės.. Kur skubate? Giliai atsikvėpkite ir mėgaukitės laisva minute. Dvieju širdžių ištikima draugystė, Nenoriu gyventi praeitimi, noriu džiaugtis dabartimi, būti su tavimi ir padaryti tave laimingu žmogumi. ;* Viską: nerimą, skausmą ir kančią, Vargą, rūpesčius, bėdą, nelaimę, Lyg sunkų kalną įveikę abu Sėdit laimingi ir žvalūs kartu. |
||||||
© 2024 Posakiai.lt - aforizmai, posakiai, sentencijos, citatos, sveikinimai, tostai, sms tekstai, mintys. Powered by WordPress & Atahualpa |