Tu tyra ir trapi asmenybė, Dar nei melo, klastos nežinai. Tavo vaikiškas mažas pasaulis Tegul būna ilgai, dar ilgai….
|
||||||
Tu tyra ir trapi asmenybė, Dar nei melo, klastos nežinai. Tavo vaikiškas mažas pasaulis Tegul būna ilgai, dar ilgai…. Aš – Jūsų didžiausias džiaugsmas. Gyvenimo prasmė. Aš sugebu atnešti Jums laimę, Jūs mano artimiausi žmonės. Motina ir Tėvas… Geriausi ir gražiausi pasaulyje. Aš – Jūsų didžiausias rūpestis: Jūsų vargelis, nemiegotos naktys ir ašaros. Sugebu pareikalauti is Jūsų geriausių valandų, Sugebu sugriauti Jūsų planus. Aš – Jūsų neparašyta disertacija, nepastatyti namai… Bet, aš – Žmogus. Mane reikia ne tik prausti, šukuoti, valgydinti. Su manim reikia kalbėti, dainuoti, sekti pasakas. Manyje reikia matyti ir gerbti žmogų. Ir aš juo būsiu. Būsiu didžiausias Jūsų rūpestis, ateitis, Jūsų neišsipildžiusios svajonės, Jūsų didžiausia laimė… Aš trapus ir baltas popieriaus lapas, Pats nusispalvinti negaliu. Tad jei piešite mane tamsiomis spalvoms – būsiu niūrus, O jei piešite skaisčiomis – būsiu šviesus ir linksmas. Aš tarsi paruoštas lipdymui molio gabalas, Pats nusilipdyti negaliu. Tad jei lipdysite mane piktą – busiu piktas, Jei lipdysite mastantį – busiu protingas. Aš maža, gležna gyvybės sėkla, Pati išdygt negaliu. Jei sėsite mane abejingai – užaugsiu menka, Jei sėsite su meile – uzaugsiu stipri. Aš Jūsų sumanyta, bet neužbaigta daina, Pati sau žodžių pasirašyti negaliu. Tad jei sudėsite į mane bet kokius žodžius – skambėsiu padrikai, Jei sudėsite į mane išmintį – skambėsiu gyvai. Tu tyra ir trapi asmenybė, Dar nei melo, klastos nežinai. Tavo vaikiškas mažas pasaulis Tegul būna ilgai, dar ilgai…. Ne visos audros nuoskaudas palieka – Po jų sušvinta mėlynai dangus… Tegu tikrove virsta Tavo siekiai, Lai negandų Tavam kely nebus. Tegu žiedai išpuoš kiekvieną šventę, Kaip veidą puošia lūpų šypsena, Tegu krūtinės džiaugsmas neaplenkia Ir laimė nesibaigia niekada. Gyvenimo keliai vos matos. Kiek jų daug, kokie jie platūs. Dar nežinomi beveik … Na tai kas, tik drąsiai eik! Aš – trapus ir baltas popieriaus lapas, Pats nusispalvinti negaliu, Tad, jei piešite tamsiomis spalvomis,- būsiu niūrus, Jei piešite mane skaisčiomis spalvomis, -būsiu šviesus ir linksma Aš – paruoštas lipdymui molio gabalas, Pats nusilipdyti negaliu, Tad, jei lipdysite mane piktą ,-būsiu gąsdinantis, Jei lipdysite mane mąstantį,- būsiu paguodžiantis. Aš- maža ir gležna gyvybės sėkla, Pati išdygti negaliu, Tad, jei sėsite mane abejingai, užaugsiu menka, Jei sėsite mane su meile, užaugsiu derlinga. AŠ- jusų sumanyta, bet neužbaigta daina, Pati sau žodžių pasirašyti negaliu , Tad, jei sudėsite į mane bet kokius žodžius skambėsiu padrikai , Jei sudėsite į mane išminties pilnus žodžius, skambėsiu gyvai. Išeini…Dar sustok minutėlei Ant mokyklos baltuojančių laiptų. Nebeteks Tau daugiau jais bevaikščiot. Pajutai? Kažko širdį sugėlė. Papurgalvė vaikystė čia lieka, Pilnos juoko mokyklinės dienos… Ves į ateitį kelias ne vienas,- Te šviesus, pats tiesiausias tau driekias. Reiks ieškoti, teks klupti ir klysti, Gal skausmingai dvejoti ne kartą, Kas bebūtų, pats sau įsakyki: -Neišduosiu nėsyk Žmogaus vardo. Eisim jau. Girdi? Skambutis skamba! Paskutinį kartą paklausyk, Koks labai pažįstamas ir geras Tas mokyklos balso skambesys… |
||||||
© 2024 Posakiai.lt - aforizmai, posakiai, sentencijos, citatos, sveikinimai, tostai, sms tekstai, mintys. Powered by WordPress & Atahualpa |