Posakiai.lt

Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis,
Pražydo ant langų ledinės baltos rožės.
O širdys virpa – tai Kalėdų ilgesys..
Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy.

Už lango lėtą šokį šoka baltos snaigės,
Laukuos aplink balta balta tyla.
Ateina lauktos Šventosios Kalėdos,
Į širdį tyliai beldžias ramuma.

Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim,
Kas buvo, ką rytoj likimas duos.
Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį –
Juk reikia mūsų sielai atgaivos.

Lai tyliai sužvanga varpeliai,
Žvakutės dega pakiliai,
O sapnuose eglutė kvepia
Ir šerkšnas žydi įmantriai,
Žinau, jaučiu ir laukiu meto stebuklingo,
Kalėdom pavadinto jaukiai ir mielai.

Kai mažas angeliukas,
Parisiglaus prie lūpų,
O basakojis sniegelis
Tipens į ledinę žiemos pasaką,
Praverk langą.. Jauti? Kvepia Kalėdom!

Ūbauja miške pelėdos, nes ant nosies jau kalėdos, jeigu geras tu buvai, gausi dovanu tikrai!