|
-> Aš visai tavęs nepažįstu..
Ir atleisk, kad aš tau rašau,
Aš tik norėčiau užmegzti draugystę,
Ir atsakymą gauti.. Prašau..
Žvaigždės yra tam, kad jas suskaičiuotum,
Kad naktį į jas žiūrėdama svajotum.
Tam, kad suprastum kokia mažytė esi,
Tam, kad pajaustum dėl ko gyveni.
Dar žvaigždės tam, kad jas kam nors padovanotum,
Kad vienai krentant norą sugalvotum,
Kad pasiklydus kelią rastum,
Kai liūdna, kad gyvenimą suprastum.
Kiek pavasarių žaliuoja prieky,
Mokėkit laukti – patys jie ateis,
Gyvenimą mylėdami mokėkit
Dalytis juo kai reikia su kitais.
Pagirdykit medžius,kai šauks iš akrščio
ir jūrą atpažinkite laše,
Mokėkit linksmintis ir džiaugtis garsiai
Liūdėt ir verkti – tyliai paslapčia.
Mokėkit gimti kas dieną, kas sekundę
Ir savyje išsaugoti kitus,
Tegul pro šalį dienos nepradunda,
Te jos ilgesnės būna už metus..
Kai paukščiai gers dangaus žydrynės gaivą,-
Mylėkit vienas kitą.
Kai viesulai ims siausti
Ir negandom dangus pajuos,-
Laikykit vienas kitą.
Kai laiko rūdys bandys pagraužti Jūsų meilę,-
Matykit vienas kitą.
Kai džiaugsmas degs,
Ar skausmas maus Jums širdį,-
Girdėkit veinas kitą.
Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui
Jūsų širdis sujungtos vienai laimei kurti
Todėl visų dienų ir metų bėgyje,
Jūs saugokit viens kitą, kaip didžiausią turtą
Ir eikite per žemę tiesūs ir laimingi,
Neklupdami prieš audrą, nelinkdami prieš vėją,
Tegul takuos obels žiedai Jums sninga,
Tegul kelius Jums spinduliais nusėja…
Ir saugokite židinį bendros ugnies,
Kad vėjai svetimi neišblaškytų.
Mylėkite viens kitą iš širdies,
Ir gelbėkite, ir ginkite viens kitą.
Tiktai išėję į gyvenimo kelius,
Jūs neužmirškit šito krašto.
Kuriam užsiauginote sparnus,
Kuriam pažinot meilės raštą.
Ir neužmirškit jūs šitų žmonių
Kurie Jums laimės ir sėkmės linkėjo,
Kurie Jums širdį nešė dovanų
Ir į svajas įpynė Nemuno vėją.
Mes linkime mylėt tvirtai viens kitą,
Ir drąsiai žengti gyvenimo keliais,
Sukurti gražų ir saulėtą rytą,
Su meilės ir ramybės spinduliais.
Juk kartais būna ir takai nelygūs,
Ir apsiniaukęs rudenio dangus.
Ir kartais žodžiai, lyg erškėčiai dygūs,
Užtemdo tai, kas buvo taip brangu.
Bet kai tvirtai mylėsite viens kitą,
Ir gerbsite viens kito troškimus,
Tai laimė nekviesta ir neprašyta,
Kasdien pabels į Judviejų namus
Tegul gyvenimo jums neš gražiausią dainą,
Kaip paukščiai neša saulę ant sparnų.
O mes šiandien pasveikinti atėjom,
Ir atnešėme džiaugsmą dovanų.
Ir tegul niekad Jums netruks čia saulės,
Pačių skambiausių vyturio dainų.
Mes norime visą laimę iš pasaulio
Padėti Jums ant virpančių delnų.
Nuo šiol per pusę duonos riekę,
Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau,
Lai negandos už vartų pasilieka,
Juk žmogų vienišą užpult lengviau.
O mes kartu! Mes drąsūs, mes laimingi
Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau,
Dvi upės dvigubai gilesnę vagą ūžia,
Du o du takai, į platų kelią susilieja.
-> Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų
Palieski lūpas bučiniu švelniu,
Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas
Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių
Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą
Būt viens kitam ir broliu ir draugu,
Ir iškentėti viską ir suprasti,
Paguost viens kitą, kai labai sunku.
Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą,
Mūs plaukus laikas sidabru papuoš.
Brangusis būkime širdim jauni mes visad,
Kaip žaluma pavasario miškuos.
Tegul ant jūsų bendro kelio
Žiedai gražiausi pražydės.
O sutuoktuvių proga linkim
abiems Jums laimės didelės
Tegul vienos širdies plakimą
Kita širdis visad išgirs.
Jeigu jau suvedė likimas
Tegul jau niekad neišskirs.
|
|