Judo sidabriniai

Judo sidabriniai – išdaviko honoraras. Taip pat žr. Trisdešimt sidabrinių.

Judo bučinys (pabučiavimas)

Judo bučinys (pabučiavimas) – veidmainiška, klastinga bučiniu parodyta pagarba. Pasak evangelijų, pabučiavimas buvęs sutartinis išdaviko apaštalo Judo ženklas atėjusiems suimti Kristaus.

Jei nori taikos, ruoškis karui

Jei nori taikos, ruoškis karui (lot. Si vis pacem, para bellum) karinių išlaidų ir ginkluotės modernizavimo pateisinimas taikos metu: kariuomenės turėjimas esą sulaiko kaimynines šalis nuo ketinimų užpulti. Posakio autorius – romėnų rašytojas ir karo teoretikas Vegecijus (Publius Flavius Vegetius Renatus, IV a.), parašęs „Karo dalykų santrauką“ (Epitoma rei militaris), kur toji mintis skamba taip: Igitur qui desiderat pacem, praeparet bellum ‘taigi, kas nori taikos, tegu rengiasi karui’.

Jei Dievo nebūtų, jį reikėtų išgalvoti

Jei Dievo nebūtų, jį reikėtų išgalvoti (pranc. Si Dieu n ‘existait pas, ilfaudrait l’inventer) apie legendą, gandą ir pan., reikalingą visuomenės ar kolektyvo interesams. Posakio autorius – prancūzų filosofas ir rašytojas Volteras (Voltaire, 1694– 1778), pavartojęs jį 1769 m. eiliuotame linkėjime anoniminiam autoriui, parašiusiam ateistinę „Knygą apie tris melagius“ (1768), kurioje negailestingai kritikuojamos trys pasaulinės religijos. Nors Volteras skeptiškai žiūrėjo į bažnyčią, tačiau religiją be fanatizmo traktavo kaip būtiną priemonę neapsišvietusiai visuomenei morališkai pažaboti.

Jėga – vienybėje

Jėga – vienybėje (lot. Viribus unitis) sakoma apie visuomenės ar kolektyvo konsolidaciją, siekiant bendro tikslo. Šūkio autorius – Juozapas fon Bergmanas, austrų erchercogo Karlo vaikų mokytojas. 1848 m. šį šūkį viešai paskelbė daugiatautės Austrijos ir Vengrijos imperatorius Pranas Juozapas I (Franz Joseph I, 1830–1916, valdė 1848–1916). Kiek perfrazuotas šis šūkis buvo ant lietuviškų pinigų tarpukario Lietuvoje: „Tautos jėga – vienybėje“.

Jaunystės nuodėmės

Jaunystės nuodėmės, sakoma pateisinant savo poelgius, padarytus jaunystėje, jei dabar jie atrodo netoleruotini. Posakis imtas iš Senojo Testamento: „Esu sugėdintas ir raustu, – priekaištauju sau už savo jaunystės nuodėmes“; „Mano jaunystės nuodėmes ir kaltes užmiršk, – savo ištikima meile dėl savo gerumo atsimink mane, Viešpatie!“.

Įtaisyti ragus

Įtaisyti ragus (vok. Horner aufsetzen; pranc. Planter les cornes) apie žmonos seksualinę neištikimybę. Posakis turi kelias kilmės versijas. Mėginama sieti su graikų mitu apie Akteoną, kurį medžioklės deivė Artemidė pavertusi elniu už tai, kad šis netyčia pamatęs ją nuogą. Taip pat pasakojama, kad senovės germanai turėję tradiciją, pagal kurią žmona, išlydėdama vyrą į karą, uždėdavusi jam ragais puoštą šalmą ir iki vyro grįžimo būdavusi laisva nuo vedybinių įsipareigojimų.

Išvaizda apgaulinga

Išvaizda apgaulinga (lot. Frontis nulla fides ‘išvaizdai – jokio pasitikėjimo’) perspėjimas, jog nereikia spręsti apie ką nors iš pirmo žvilgsnio: graži žmogaus išvaizda dar nereiškia, kad žmogus yra geras, ir atvirkščiai. Posakis atėjęs iš romėnų poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis) „Satyrų“: „Niekad veidais netikėk! Juk matyti orių paleistuvių / gatvėmis vaikštant visur“.

Išradinėti dviratį

Išradinėti dviratį – gaišti laiką, išradinėjant tai, kas jau išrasta. Dviratis užpatentuotas 1818 m., dviratis su pedalais išrastas 1853 m., o apie 1867 m. Prancūzijoje pradėta serijinė dviračių gamyba. Dviračio prototipų randama jau senovės Egipto piešiniuose, Pompėjos freskose, Leonardo da Vinčio (Leonardo da Vinci, 1452–1519) mokinių brėžiniuose. Tačiau tikruoju dviračio išradėju laikomas vokietis K. Draizas (Karl Wilhelm K. Drais, 1785–1851).

Išmušti pagrindą iš po kojų

Išmušti pagrindą iš po kojų – atimti pragyvenimo šaltinį ar sugniuždyti morališkai. Posakis kilo iš nuteistųjų korimo būdo, kai kariamajam budelis iš po kojų išmušdavęs atramą ar atverdavęs grindyse įtaisytą angą.

Posakiai.lt

Kategorijos