Sidabru vėjas nubarstė dangų ir jame paliko žvaigždes, į kurias aš dabar žvelgiu viena.. Liūdesys užspaudė krutinę, nepratariau nei žodžio.. Mėgavausi sidabrinėmis žvaigždėmis danguje.. Šypsojais man iš viršaus tylia šypsena.. Žvelgiai į mane sidabrinėmis akimis.. Glamonėjai vėjo lūpomis karštomis.. Maudei vasaros lietuje.. Bet iš aukštai.. Mylėjai akimis.. Guodei jūros ošimu.. Džiovinai ašaras šiltu vėju.. Visada žinojau, kad esi šalia..
Leave a Reply