Posakiai.lt

Įsivaizduok saulę, be šviesos.. man tai Tavo veidas be šypsenos..
Įsivaizduok mėnėsį lietaus.. tai Tavo ašara mano delnuos..
Įsivaizduok dangų, be žvaigždžių.. tai Tavo liūdesio pilni jausmai..
Įsivaizduok, mane, be Tavęs.. ir šalia niūrų pasaulį.
Gerai, kad Tu tą niūrumą blaškai..

Pažadinus, tai kas buvo užmigdyta..
Pažvelgus, kai vėl viskas nušvinta..
Pagalvoji, ar yra pasaulyje geresnis draugas už Tave..
Nusijuoki, supratęs, kad tokio kaip Tu tikrai nėra..
Nes tiek daug nuostabumo būna retame kūne.

Aš visai tavęs nepažįstu..
Ir atleisk, kad aš tau rašau,
Aš tik norėčiau užmegzti draugystę,
Ir atsakymą gauti.. Prašau..

Nebegaliu rašyt, nes mintys miega naktyje.
Nebegaliu tylėt, nes tavo žvilgsnis žudo vėl mane.
Nebegaliu sustot, nes tu verti vėl eit pirmyn.
Nebegaliu nukrist, nes tu tempi mane aukštyn.

Nenoriu verkt, nes ašaros paskendo širdyje.
Nenoriu rėkt, nes tu nutyldisi mane.
Nenoriu nenorėt aš besišypsančios tavęs.
Nenoriu, kad tu verktum dėl manęs.

Galiu palaukt akimirką, o gal daugiau.
Galiu tylėt, jei tau nuo to geriau.
Galiu galėt ko negalėjau niekada.
Galiu pakeist save, jei keisiesi drauge.

Ir viskas vėl kartosis iš pradžios.
Ir viskas be laimingos pabaigos.
Ir viskas kaip ir prieš akimirkas kelias.
Ir viskas vėl priklauso nuo tavęs.

Būna, kad randi akmenėlį prie jūros, ir kažkodėl jis tau pasiutusiai mielas…
Arba rudeninis medžio lapas – toks paprastas ir toks gražus…
Arba mėgstama daina: dainuoji ir nenusibosta net po 1000-tojo karto…
Taip ir tu kaip tas akmenėlis pasiutusiai miela, paprasta kaip rudeninis lapas ir neatsibostanti kaip mėgstama daina…