|
-> O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų.
čia buvo vasara –
Ir vėl klevai rudi.
čia tik žiema balta skara praėjo,
O pamiškėj ir vėl beržai žali.
Tad, nestabdykit laikrodžio rodyklių
Kad nereikėtų vietoje stovėt,
Tegul negrįš vaikystė ir jaunystė,
Bet liks dienų branda ir jų prasmė.
Papuošti sidabru smilkiniai,
O širdy viešpatauja ramybė.
Išauginti vaikai, nugalėti vargai,
Praeity vėl praėjusių metų grožybė.
Tad būkit laimingi ir gyvenkit ilgai,
Lai gegužiais žaliais ir gruodžiais žvarbiais
Eina metai žingsniukais mažais.
Sustok saulėlydy prie balto beržo,
Ir pažiurėk kaip bėga upė tekina.
Ir tik tada suprast galėsi,
Kad metai bėga lyg diena.
Te sveikina vėjai šiandieną Tave
Te žiedlapiai šnara Tau pasaką tylia
Te atneša džiaugsmą ir laimę tyrą
Graži ši Gimimo diena.
Teaušta gražus gimtadienio rytas,
Tekloja takus balti rožių žiedai,
Ir kaip lašas rasos, kaip klevai nematyti
Tenušvinta gyvenimo platus keliai.
Tegul šia ūkanota diena
Jūsų gyvenimas nušvinta
Visomis šviesiomis spalvomis.
Tie metai viesulais praūžia, nesustoja,
Dienų laivai paskęsta praeity.
Ateina vasaros, o smilkiniai šarmoja,
Darbų našta kas dieną vis sunkyn.
Girdi, kaip krinta obuolys prinokęs,
Tai jis – pavasario prasmė gili.
Draugų veiduos Tava jaunystė juokias,
Nėra senatvės šitame kely.
Tie metai su vėju praskriejo,
žydejo gražiausiais žiedais,
Bet viskas taip greitai praėjo,
Beliko tik šviesūs sapnai.
Beliko dienos niūrios ir nuobodžios,
Ir kasdienybės prislėgta širdis.
Kuri taip trokšta laimės ir paguodos,
Kuri vaikystės ilgisi dar vis.
-> Yra gyvenime ir praeitis ir ateitis,
Ir dideli darbai, ir didelės svajonės,
Laimingas tas, kas moka atvira širdim
Gyvenimą praeiti ir mylėti žmones.
Į mūsų miestą neateis žila senatvė
Ir nenustos, ir nesibels kol šaltas pirštas į duris, –
Yra gyvenimas, kurio gyvenimas neatėmė,
Ir gražiai čiulba aukštam skliaute vyturys.
|
|