|
-> Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės,
Kur galėtų plukdyti mažylis laivus.
Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedęs
Jis užaugtų protingu, laimingu žmogum.
Būkit jūra bekraštė, išliejusi meilė,
Kur galetų braidyti mažylis dažnai.
Ir išgirskit, jam krykštaujant, vaikišką laimę –
Būkit savo mažyliui artimiausi draugai!
Tamsią vėjuotą naktį man vėl neramu,
Aš prisimenu savo mamytę,
Ir tyliai nuotrauką prie širdies glaudžiu.
Prisimenu savo vaikystę,
Lopšinę kurią dainavai,
Aš sugrįšiu pas tave mamyte būtinai, būtinai.
Įėjusi į savo trobelę,
Pajusiu gaivų kvapą gimtųjų kraštų,
Apkabinsiu tave miela mama,
Aš dažnai tavęs pasilgstu.
Aš sugrįšiu. Sulauk manęs mama.
Tu pirmoji pasveikinai mus su tekančia saule,
Tu pirmoji pabučiavai mūsų akis, lūpas.
Tu palinkėjai gyventi laimingai.
Mama, Tu – mūsų šviesos spindulys.
Tavo laimė – mes, Tavo vaikai.
Tegul Tavo akys mato tik šviesą,
Tegul širdis sutalpina pavasarius ir vasaras,
Tegul niekada nepavargsta rankos,
Išmokiusios mus sėti ir auginti,
Glostyti ir pakelti.
Linkime gyventi Tau tiek ilgai,
Kad Tavo amžiaus pavydėtų net medžiai.
Tava širdis mums reikalinga, Mama,
Ir ašara, ir lūpų šypsena.
Vaikystės žiedus garbanos šios mena,
Nors, Mama, tu kaip obelis balta.
Visus gegužio žiedlapius gležnus
Norėčiau aš sudėt po tavo kojom,
Už meilę, rūpestį, švelnius žodžius
Tyriausią jausmą širdyje nešioju.
Mama gražiausias žodis žemėj, į jį sutelpa visi kiti. Ji lyg angelas, lyg fėja. Nors jos nėr dabar arti… Jai dėkoju už gyvybę ir, kad vaikštai šia Žeme. Jai norėčiau nuskint saulę ir surink visas žvaigždes. Bet, deja, aš negaliu, nors labai aš ją myliu…
Mamyte, Tu man pasaulyje brangiausia!
Mamyte, ką aš be tavęs daryčiau?
Mamyte, tu esi pati švelniausia!
Tavo akys švyti kaip saulės spindulėliai,
O Tavosios rankos geros, švelnios ir auksinės,
Tavo veidelis visada nekaltas ir kuponas gerumo.
Ištirpo žvakių liepsnose,
Širdžių ledai ir šaltas laiko gruodas.
Ir vėl nušvito mūsų širdyse
Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.
Ramybės kūčių vakarą.
-> Jei likimas uždėjo tau ant širdies kryželį +,
Uždėk tikėjimo brukšniuką – turėsi žvaigždelę *.
Jei gyvenimas nubrėžė tau aštrų minusą -,
Padėk svajonių spinduliuką – turėsi pliusiuką +.
Jei piktas angelas suplėšė paskutinę viltį,
Surinki skutelius, iš jų užkurki laužą ir turėsi kur sušilti…
Kokia tyli Šventų Kalėdų šventė
Užsnūdus žemė sniego pataluos
Virš žemės skaisčios žvaigždės pasilenkę
Užmigusiam lopšinę uždainuos
|
|