Posakiai.lt

Juos regime, kada ramu ir saulė žiba.
O kad galečiau aš tikėt, neabejoti,
Jog mylimas esu ,- nereikia man bijoti
Tos veidmainystės, kur ne sykį aš patyriau,
Ir tų nudžiugtum gal pajutus meilę tyrą.

Kur tu miela ..? Praverk šią naktį gryčią
Surask ta pačią žvaigždę ant dangaus.
Gal aš ten tavo pamatyčiau
Blausiom akim užgęstančio žmogaus.

Linkiu Tau iš tūkstančio žvaigždžių
Viena pačia ryškiausią,
Linkiu Tau iš tūkstančio ašarų
Viena pačia saldžiausią,
Linkiu Tau iš tūkstančio bučinių
Vieną patį karščiausią,
Linkiu Tau iš tūkstančio naktų
Viena pačia ilgiausią.

Nebijok žaizdų – jos užgyja
Nebijok skausmų …- jie praeina
Nebijok mirties – ji neišvengiama.
Nebijok meilės, ji būtina.
Netgi usnys žydi, kvepia
Patikėk moku būt gera.
Susapnuok mane švelnia ir gražia
Gal tokios ir tikrovėj nera.
Netgi akmenis lietus pratašo
Aš stipri ir kantri, patikėk
Ir išsaugok gerumo nors laša
O tada jau praeik arba mylėk.