|
-> Nieko nėra geriau, nei lietus
Atgaivinantis gėlę,
Nieko nėra geriau, nei draugas
Pažadinantis viltį,
Nieko nėra geriau, nei tavo bučinys
Sušildantis naktį..
Myliu tave,
Myliu save
Myliu tą meilę, kurią palikome abu
Myliu nors ir kaip man tai būtų skaudu.
Aš noriu būt lyg paukštis tarp debesų
Noriu skrist, kur meilė sukasi ratu.
Aš žinau, ten būsi ir tu,
Nes aš noriu, myliu ir tikiu.
Tikiu, kad surasiu tave,
Tikiu, kad ir tu myli mane,
Aš noriu, myliu ir tikiu
Kad būsim amžinai kartu.
Tu atnešk man karštą kavą,
Žiemos ryta šaltą..
Tu ateik,
Kai žvaigždėm į žemę snigs..
Tu paguosk,
Kai ašara gaili nuo veido kris..
Tu pašok su manim lietuj..
Kai šalti lašai tamsoj į pievą tikš..
Tu pamilk mane,
Kaip laukų gėlę, nors ji ir nuvys..
Tu ilgėkis manęs..
Kai gavaus rytmečio saulė švis..
Ar prisimeni, kai pirmą kartą paragavai cukraus vatos?
Ar pameni kaip saldžiai ji tirpo tavo burnoje?
Aš tą patį pajutau kai pirmą kartą mane pabučiavai..
Ar pameni kai kalėdų senelis padovanojo didelį pliušinį meškiną?
Kai jį myluodavai ir žaisdavai kasdien?
Aš tai prisimenu kas kart kai mane apkabini..
Ar pameni kai primą kartą pažvelgei i žvaigždėtą dangų
ir pamanei, kad ten žybsi milijonai mažų lempučių?
Aš ta patį regiu kai žvelgių į tavąsias akis..
Ar prisimeni ka tau i pirmą kartą užlašėjo lietais lašas ant nosiukės?
As tai pajuntu kai karčią tavo ašarą sugaunu delne..
Ar pameni kai pirmą kart parakalbėjai?
Aš tai iš kart girdžiu vos ištari man kelsi mielus žodelius..
Ar pameni kai tau pirmą kart iš rankos išskrido oro balionas?
Pameni kaip verkei? O aš taip verkiu kai sakai man iki..
Ar prisimeni kart pasakei man myliu?
O aš tą jausmą jaučiu ir dabar..
Vienas žmogus, o jame dvi akys, akyse dešimt ašarų, ašarose šimtas jausmų, jausmuose tūkstantis minčių, o pasaulyje milijonai tokių žmonių..
Neturiu taves šalia. Aš negaliu jausti tavo šiltų rankų prisilietimo, kad ir kaip norėčiau. Negaliu bučiuoti tavęs ir kas rytą pabusti tavo glėbyje. Mano mylimas ŽMOGUTI, mano ANGELE, mes galime būti kartu, nors Tu galbūt tuo netiki. Mes galime būti laimingi, tereikia pažadinti abipuse meile, kazkur giliai užmigusia aistrą. Mes jau dabar esame kartu, tik netaip, kaip norėčiau. Jau dabar mus sieja nuoširdi bičiulystė, draugystė ir švelnus rankos paspaudimas. Tačiau aš laukiu tikros, stiprios jaudinančios Tavo meilės. Aš ilgiuosi tavęs dieną ir naktį – kiekvieną savo gyvenimo akimirką, kurią noriu padovanoti Tau..
Aš einu pasibelst į tavasias duris
Tu juk lauki manęs
Tu ilgiesi manęs
Gelsta pievos aplink klykia gervių būrys
Aš einu pasibelst į tavasias duris
Ir nešu dovanų tau rudens ramunes.
Juk žinai, kad aš tave begalo myliu
Tad neklausk iš kur gavau tiek gelių
Dėl Tavęs jų ir žiemą priskint aš galiu.
Išmokau juoktis, širdžiai plyštant
Išmokau ašaras nuslėpti nuo visų,
Likimo nublokšta į šalį..
Ilgiuosi buvusių draugų
Tokių kaip Tu!
-> Vieni rašo žodžius,
Kiti rašo eiles,
O aš moku sudėti
Devynias raides:
“DRAUGYSTĖ”
Greit pavasaris ateis,
Gėlės pumpurus išskleis.
Kai alyvą baltą skinsi
Gal mane dar prisiminsi..
|
|