|
-> Jeigu eisit, eikit dviese
Susikibkite tvirčiau,
Taip kely rečiau pargriūsit
Ir nueisite tiesiau.
Lai virš jūsų šviesaus lango
Tamsūs debesys nesklando,
Kaip kad mėgsta jie sklandyt
Ir lai gandras jus aplanko,
Kaip kad mėgsta aplankyt…
Nesipykit, nesibarkit, kaip kad būna kitą syk..
Kai paukščiai gers dangaus žydrynes gaivą,-
Mylėkit vienas kitą.
Kai viesulai ims siausti
Ir negandom dangus pajuos,-
Laikykit vienas kitą.
Kai laiko rūdys bandys pagraužti Jūsų meilę,-
Matykit vienas kitą.
Kai džiaugsmas degs,
Ar skausmas maus Jums širdį,-
Girdėkit vienas kitą.
Ateina toks laikas – lakštingaloms suokti
žiedams ir jausmams sužydėti
Ateina toks metas ? mylėti ir tuoktis
Ir dviem savo lizdą sudėti
Mes Jums palinkėtume – darnos, atidumo
Ir visad viens kitą paremti
Kasdien ir tada, jei užgriūtų sunkumai
Vieningai ir taikiai gyventi
Tegu neužgęsta jaukus žiburėlis
šeimos židiny ir namuos
Ir meilės tyros tenetemdo šešeliai
Dabar ir vėliau, – niekados !
Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui
Jūsų širdys sujungtos vienai laimei kurti
Todėl visų dienų ir metų bėgyje,
Jūs saugokit viens kitą, kaip didžiausią turtą
Ir eikite per žemę tiesūs ir laimingi,
Neklupdami prieš audrą, nelinkdami prieš vėją,
Tegul takuos obels žiedai Jums sninga,
Tegul kelius Jums spinduliais nusėja…
Ir saugokite židinį bendros ugnies,
Kad vėjai svetimi neišblaškytų.
Mylėkite viens kitą iš širdies,
Ir gelbėkite, ir ginkite viens kitą.
Tiktai išėję į gyvenimo kelius,
Jūs neužmirškit šito krašto.
Kuriam užsiauginote sparnus,
Kuriam pažinot meilės raštą.
Ir neužmirškit jus šitų žmonių
Kurie Jums laimės ir sekmės linkėjo,
Kurie Jums širdį neše dovanų
Ir į svajas įpynė Nemuno vėją.
Mes linkime mylėt tvirtai viens kitą,
Ir drąsiai žengti gyvenimo keliais,
Sukurti gražų ir saulėtą rytą,
Su meilės ir ramybės spinduliais.
Juk kartais būna ir takai nelygus,Ir apsiniaukęs rudenio dangus.
Ir kartais žodžiai, lyg erškėčiai dygus,
Užtemdo tai, kas buvo taip brangu.
Bet kai tvirtai mylėsite viens kitą,
Ir gerbsite viens kito troškimus,
Tai laimė nekviesta ir neprašyta,
Kasdien pabels į Judviejų namus
Tegul gyvenimo jums neš gražiausią dainą,
Kaip paukščiai neša saulę ant sparnų.
O mes šiandien pasveikinti atėjom,
Ir atnešėme džiaugsmą dovanų.
Ir tegul niekad Jums netruks čia saulės,
Pačių skambiausių vyturio dainų.
Tegul ant Jūsų bendro tako
žiedai gražiausi pražydės,
O sutuoktuvių proga linkim
Abiem daug laimės didelės…
Vestuvių proga norėčiau palinkėti, kad niekada negestų meilės ir laimės liepsna, kad džiaugsmas lydėtų visuose bendro gyvenimo keliuose.
Liki sveikas mielas Tėti,
Išeinu aš iš namų.
Man laimužės palinkėki
Ir daug saulėtų dienų.
Tau dėkoju aš už viską,
Iš visos, visos širdies.
Ką likimas šiandien lėmė
To jau niekas nepakeis.
Liki sveikas, išvažiuoju
Iš mielų, gimtų namų,
Pasitikti naujo kelio
Einu lydima draugu
Parymokit prie vartelių
Palydėkit takeliu.
Kai sugrišiu iš kelionės,
Pasitikit mus jau du!
Tiktai žiedus, tiktai saulės spindulius namo parneškit
Tik džiaugsmą dovanokit viens kitam.
Juk sunku surasti laimę,
O prarasti …
O prarasti šimtą kart lengviau.
O dviese juk geriau,
Ir saulę šviečia maloniau,
Ir gėlės žydi skaisčiau.
Bet dviese ir sunkiau –
Gyventi reikia jau už du,
Kentėt ir džiaugtis vėl kartu.
-> Nuo šiol per pusę duonos riekę,
Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau,
Lai negandos už vartų pasilieka,
Juk žmogų vienišą užpult lengviau.
O mes kartu! Mes drąsus, mes laimingi
Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau,
Dvi upės dvigubai gilesne vaga užia,
Du o du takai, į platų kelią susilieja.
Ateina toks laikas – lakštingaloms suokti,
žiedams ir jausmams sužydėti.
Ateina toks metas – mylėti ir tuoktis
Ir dviem savo lizdą sudėti.
Mes jums palinkėsim – darnos, atidumo
Ir visad viens kitą paremti.
Kasdien ir tada, kai užgriūtų sunkumai
Vieningai ir taikiai gyventi.
Tegu neužgesta jaukūs žiburėlis
Šeimos židiny ir namuos
Ir meilės tyros tenetemdo šešėliai
Dabar ir vėliau, – niekados.
|
|