Posakiai.lt

Brangūs , Tėveliai, Jūs nepaliaukite šypsotis Juk mes be Jūsų – upė be vandens, Tad būkit laimingi, dar pašventins Dirvos gyvą kvapą savo delnuose. Būkit laimingi, net tada, kai Jūsų švelnūs pirštai paima dalį Kančios iš nukamuoto savo artimo kūno. Būkit laimingi, belaukdami Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių, Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų Tad ir dabar prisisėmę ištvermės Būkit laimingi į kelią išleisdami Ir savo vyriausius vaikus.

Tau iš širdies sveikatos, laimės palinkėsim, Žieduotos nuotaikos ir metų tau šviesių, Kad tartum rožės nuostabiai žydėtum, Per sunkų darbą pelnęs pagarbą visų

Mielas Tėveli, tavo stiprybė nugali viską, tavo meilė sušildo jausmus.. Tų žmonių, kurie tave brangina – nes brangini ir Tu mus. Tu augini ((dvi)) šakas augančias iš tavo storo kamieno.. Jau greit reikės paleist rankas, o mes dėkosim savo Tėčiui.. Su nuostabia švente! Su Tėvelio dienele!

Kai sunku, prisimenu vaikystę,
Užsimerkiu ir matau gimtus namus:
Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė
Jums rengiu juokingus spektaklius.

Arba atmenu, kaip nešdavai per pievą,
Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu.
Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą
Ir įvertint tai, ką jau seniai turiu.

Nevisad suprasdavau tave
Ir pritardavau ne visada aš tau,
Bet visad žavėjaus tavo vidine jėga,
Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau.