|
-> Už lango lėtą šokį šoka baltos snaigės,
Laukuos aplink balta balta tyla.
Ateina lauktos Šventosios Kalėdos,
Į širdį tyliai beldžias ramuma.
Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim,
Kas buvo, ką rytoj likimas duos.
Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį –
Juk reikia mūsų sielai atgaivos.
Spindėkite širdies šviesa žvakutės,
Eglute puoškis šventiniais žiedais.
Tegu žaisliukuos džiaugsmas, laimė supas
Kalėdų šventės niekad nesibaigs.
Lai tyliai sužvanga varpeliai,
Žvakutės dega pakiliai,
O sapnuose eglutė kvepia
Ir šerkšnas žydi įmantriai,
Žinau, jaučiu ir laukiu meto stebuklingo,
Kalėdom pavadinto jaukiai ir mielai.
Kalėdų šventės nuskamba varpais,
Kaip visos šventės jos ateis ir vėl praeis.
Lai linksmos būna jos!
Na, o Naujais
Turtingi būkite idėjom ir darbais.
Kai mažas angeliukas,
Parisiglaus prie lūpų,
O basakojis sniegelis
Tipens į ledinę žiemos pasaką,
Praverk langą.. Jauti? Kvepia Kalėdom!
Per Kalėdas visa gausi šeima
Į vieną gražų būrį susibėga.
Ir nesvarbu, kad šalta, kad žiema,
Kad tyliai žemė po žvaigždynais miega..
Ūbauja miške pelėdos, nes ant nosies jau kalėdos, jeigu geras tu buvai, gausi dovanu tikrai!
Uždekime žvakes ir tyliai prisilieskim
Prie Švento Kūčių stalo vakare.
Be pykčio, be skriaudos
Su tyluma susėskim
Ir taip kaskart, kasdien ir visados.
Tesklinda šiluma
Ir į kasdienę būtį
Ateidami visi – savi ir svetimi,
Uždekime širdy po šventinę žvakutę,
Pasidalindami šviesa ir ugmimi.
-> Pažvelkit pro langą į pasaulį baltą,
Uždekite žvakelę širdžiai ir akims,
Atminkite vaikelį – mažą ir nekaltą
Kuris šį rytą mums visiems užgims!
Ar norim, ar ne, bet iš šalčio delnų
Kalėdos alsuoja į langą šerkšnu7
Šuoliuoja Naujieji žvaigždėtu taku –
Taip metai iš metų,
ir viskas ratu.
Ar norim – nenorim, jie neša mus vėl
Į naują rytojų tikriausiai todėl,
Kad viską pradėtume jau be klaidų..
Ir meilė pripildytų širdis visų!
|
|