Posakiai.lt

Kai sunku, prisimenu vaikystę,
Užsimerkiu ir matau gimtus namus:
Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė
Jums rengiu juokingus spektaklius.

Arba atmenu, kaip nešdavai per pievą,
Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu.
Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą
Ir įvertint tai, ką jau seniai turiu.

Nevisad suprasdavau tave
Ir pritardavau ne visada aš tau,
Bet visad žavėjaus tavo vidine jėga,
Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau.

Kaip tau atsidėkoti
Šiandieną sumaniau.
Lakštutės skambią giesmę,
Skiriu, tėveli, tau!

Iš Jūsų išmokome kantrybės.
Iš Jūsų išmokome tiesos.
Ąžuolo ir geležies stiprybės,
Meilės darbui, duonai pagarbos.

Brangūs , Tėveliai, Jūs nepaliaukite šypsotis
Juk mes be Jūsų – upė be vandens,
Tad būkit laimingi, dar pašventins
Dirvos gyvą kvapą savo delnuose.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
Kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Būkit laimingi, belaukdami
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų
Tad ir dabar prisisėmę ištvermės
Būkit laimingi į kelią išleisdami
Ir savo vyriausius vaikus.