Posakiai.lt

Susėdę męs prie šventinio Velykų stalo,
Susidaužę išmargintais margučiais
Išgerkime po taurę putojančio šampano,
Ir pasveikinkim vieni kitus linkėdami: nedulkėto gyvenimo kelio.

Auksinį kiaušinį raiboji padėjo,
Ilgai kudakavo, pati juo gėrėjos.
Pabandysiu tą stebuklą iš jos išvilioti
Per Velykas noriu tau padovanoti!

Pirmas pavasario lietus
Jau atgaivino žemę.
Žiedai pasklido po lankas –
Širdy taip linksma, gera!
Leisk pasveikinti tave
Su pavasario švente –
Linkiu džiaugsmo begalinio
Daug velykinių kiaušinių!

Ar jauti? Pro ūkanotą miglą liejasi rytmečio žara… Rausva palete dažo medžius ir žolę, nuo kurios nukritęs paskutinis rasos lašas, žėri deimanto spindesiu… Ar jauti? Vis aukščiau kyla saulė…. Ar gera atsikėlus ryte matyti saulės spindulį kambaryje? Ne sniegą… Ne lietų… Ne niauktą dangų… Širdimi jauti tvyranti pavasario dvelksmą. Atbudo gamta, atbudo tikėjimas. Su tikėjimu atkeliavo Velykos, kaip džiaugsmo ir palaimos širdyje metas… Džiaukimės ir jauskime ramybę ir atgimimą širdyse…

Pilnos parduotuvės žmonių
Ir jaunimo ir senų.
Kažin kas tokio nutiko?
A, tai artinas Velykos!