|
-> Tiktai žiedus, tiktai saulės spindulius namo parneškit
Tik džiaugsmą dovanokit viens kitam.
Juk sunku surasti laimę,
O prarasti …
O prarasti šimtą kart lengviau.
O dviese juk geriau,
Ir saulę šviečia maloniau,
Ir gėlės žydi skaisčiau.
Bet dviese ir sunkiau –
Gyventi reikia jau už du,
Kentėt ir džiaugtis vėl kartu.
Nuo šiol per pusę duonos riekę,
Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau,
Lai negandos už vartų pasilieka,
Juk žmogų vienišą užpult lengviau.
O mes kartu! Mes drąsus, mes laimingi
Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau,
Dvi upės dvigubai gilesne vaga užia,
Du o du takai, į platų kelią susilieja.
Ateina toks laikas – lakštingaloms suokti,
žiedams ir jausmams sužydėti.
Ateina toks metas – mylėti ir tuoktis
Ir dviem savo lizdą sudėti.
Mes jums palinkėsim – darnos, atidumo
Ir visad viens kitą paremti.
Kasdien ir tada, kai užgriūtų sunkumai
Vieningai ir taikiai gyventi.
Tegu neužgesta jaukūs žiburėlis
Šeimos židiny ir namuos
Ir meilės tyros tenetemdo šešėliai
Dabar ir vėliau, – niekados.
Dvi širdys kaip viena lai plaka,
Tenedreba audroj ir vėjy,
Suraskite į laimę taką, –
Drauge žigiuodami, Jaunieji!
O dviese juk geriau,
Ir saulė šviečia maloniau,
Ir gėlės žydi daug skaičiau.
Bet dviese ir sunkiau –
Gyventi reikia jau už du,
Kentėt ir d0iaugtis vėl kartu.
Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių,
Kaip mus darželyje baltieji jazminai !
Tiesa tada Tu nesumerkdavai akelių,
Ir verkiančią dainomis raminai.
Ir laime mums tada žydėjo dienos,
Ir džiaugsmą nešė brestantys javai.
Ir nežinojau aš, kas liūdesys per vienas
Nes visad mama būdavai linksma.
Dabar ruduo. Ir medžių krenta lapai
Ir jazminai baltieji nepražys.
Ir aš žinau brangi Mamyte,
Jaunystės dienos niekad nesugrįš.
Palaiminki mane, Mamyte,
Į tolį kelio išlydėk
Ir lauk parimusi prie vartų,
Tiktai, žiurėk, nebeliūdėk.
Ir aplankysiu dar tave ne kartą
Kada naktis ant pliko lauko snaus.
Kai vakaras užskleis pavėsį,
Kai rytas naują sapną aus.
Pamoki man ranka prie vartų,
Laimingo man gyvenimo linkėk.Neverki, neliudėk Mamyte
Laimingi būsim , patikėk !
Štai užgeso viena Jūsų gyvenimo žvaigždė.
Ne, ne… neužgeso, ji tik dar aiškiau , skaisčiau suspindėjo.
Tegu ji šviečia Jums visą laiką ryškia gyvenimo liepsna,
tegu ji atveria duris į pasaulį, kuriame pilna gyvenimo žiedų.
Daug laimės Jums.
-> Kiek pavasarių žaliuoja prieky,
Mokėkit laukti – patys jie ateis,
Gyvenimą mylėdami mokėkit
Dalytis juo kai reikia su kitais.
Pagirdykit medžius,kai šauks iš akrščio
ir jūrą atpažinkite laše,
Mokėkit linksmintis ir džiaugtis garsiai
Liūdėt ir verkti – tyliai paslapčia.
|
|